Industrinę ekskursiją po Šiaulius surengė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), kuri padėjo lankomoms įmonėms įvykdyti įvairius projektus. Per juos bendrovėms buvo suteikta ES struktūrinių fondų lėšų parama.
„Bigso“ su kinais kovoja kokybe
Pirma stotelė – švediško kapitalo UAB „Bigso“. Tvarkingas kiemas, nupjauta veja. Kas čia galėtų būti gaminama? Šios gamyklos vadovas Povilas Sluckus atveda į kabinetą, kuriame pilna bendrovės gaminių.
Tai įvairios kartoninės dėžės, lagaminai. O iš perdirbto kartono sukurpti stilizuoti kėgliai bei kamuoliai jiems numušti. Visą margumyną sunku ir aprašyti. Gaminių – šimtai, o asortimentas reguliariai keičiasi.
P.Sluckus atskleidžia, kad bendrovė turi tris gamyklas. Šioje dirba apie 200 darbuotojų. Jie tenkina daugybės užsakovų poreikius.
Akmenės rajone Ventoje veikiančiame fabrike dirba 600 darbuotojų. Jie daugiausia vykdo „Ikea“ užsakymus. Taip pat yra to paties kapitalo fabrikas Meksikoje.
Kodėl apsimoka užsakovui gaminti Šiauliuose, o ne Kinijoje? „Kinijos gamintoją mes galime nukonkuruoti tik kokybe. Taip pat galime pagaminti nedidelius užsakymus ir viską stengiamės atlikti laiku“, – atsako vadovas.
Jis teigia, kad darbo planavimas iki sekundžių pagal japonišką „Lean“ programą bendrovei buvo sėkmės raktas.
„Anksčiau žmogų paruošti darbui reikėdavo trijų mėnesių, o dabar pakanka vieno. Dėžutės, kuriose laikome daiktus namuose, biuro reikmenys, pieštukinės, aplankai, bloknotai, pakabos – viską gaminant siekiame kuo didesnio našumo su kuo mažesnėmis pastangomis. Kai žmogui gerai sekasi dirbti, kai jis tobulėja, jis būna ir motyvuotas“, – sako P.Sluckus.
„Kalvio“ katilų baltarusiai nukopijuoti nesugebėjo
Apsilankymas UAB „Kalvis“ suteikia vilties, jog mūsų šalis nėra vien prekybos centrų rojus. Mokame šį bei tą sukurti, pagaminti. „Kalvio“ bendrovėje dirba 270 žmonių. Dešimt iš jų – bendrovės smegenys – inžinieriai, nuolat tobulinantys gaminius.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Šarauskas teigia, kad bendrovė kuria tokius šildymo katilus, kad baltarusiai negali nukopijuoti net prezidentui įsakius: „Mūsų pagrindinė rinka – Skandinavijos šalys. Gal jie pagamina ir šiek tiek geresnius katilus, tačiau jie būna kelis kartus brangesni už mūsiškius.“
Bendrovė kuria tokius šildymo katilus, kad baltarusiai negali nukopijuoti net prezidentui įsakius.
A.Šarauskas teigia, kad dabartiniai katilai – ne šiaip malkų prigrūsti „pečiai“. Naujausius galima lengvai valdyti savo išmaniuoju telefonu iš bet kurio pasaulio krašto. Kai kurie pramoniniai katilai patys išsivalo pelenus.
Bendrovės plėtra užsiimantis Arnas Goberis teigia, kad ES lėšos pagal įvairias programas padėjo išplėsti galimybes. „Mes už šias lėšas įkūrėme laboratoriją, kurioje išbandome ir reguliuojame gaminius. Pirma – jau žinome, kada ir ką galime pateikti sertifikavimui. Antra – patys geriau žinome, ką siūlome klientams.“
„Kalvis“ vis labiau krypsta į eksportą. Pernai 65 procentai produkcijos keliavo į užsienį. Šiemet tai sudarys apie 70 procentų. Penktadalį parduodamų katilų sudaro buitiniai, o likusieji – pramoniniai katilai.
„Buitinių vartotojų rinka palengva prisipildo, o pramoninių – didėja. Bendras numatomas produkcijos augimas šiemet – 10 procentų. Šiek tiek kinta ir prekyba su užsienio šalimis. Nebeturime jokio ryšio su Krymu“, – pasakė A.Goberis, ištraukdamas raudoną smeigtuką iš žemėlapio.
„Frilux“ augo kartais, o ne procentais
„Keletą metų mes tiesiog vegetavome, o prasidėjus krizei – šovėme aukštyn. Kasmet augame ne procentais, o kartais. Bendrovę pradėjome nuo milijono eurų. Dabar jos vertė dvylika kartų didesnė“, – sako UAB „Frilux“ vadovas Rimantas Damanskis.
Šiandien bendrovės patalpose dirba 40 įrenginių. Didelė jų dalis – aukščiausios klasės. Būtent ES parama padėjo įsigyti gerus įrenginius vienu metu, o ne palengva.
Būtent ES parama padėjo įsigyti gerus įrenginius vienu metu, o ne palengva.
Daugybės klientų vardų R.Damanskis nemini – tokie susitarimai, tačiau nepavyko nuslėpti trijų, kurių firminiai ženklai puikavosi ant reklaminių stendų: „L'Oreal“, „O.P.I“, „Revlon“. Šie plastikiniai stendai skirti produkcijos eksponavimui pardavimo salonuose ar parduotuvėse.
„Gaminame elektros, baldų komponentus ir plataus vartojimo daiktus. Daugelį dalykų galime pagaminti iki galutinio gaminio. Įvairias konstrukcijas mums sumontuoja gimininga bendrovė „Artilux“. „Led“ šviestuvus gaminame patys“, – atskleidė vadovas.
Kas didžiausias konkurentas? Lenkija. Ten daugybė žymiai didesnių bendrovių, tačiau Lietuva, anot R.Damanskio, turi ateitį.
„Lenkijos gamintojai mažiau moka už elektrą. Gal dėl to jie nesistengė investuoti į ekonomiškesnį procesą. Mes net savo saulės energijos jėgainę ant stogo įsirengėme, nusipirkome mažiau elektros naudojančius įrenginius. Per mėnesį išnaudojame elektros už 30 tūkst. eurų“, – atskleidė R.Damanskis.
„Frilux“ vadovas tvirtina, kad artimiausi metai Lietuvos ekonomikai bus patys sėkmingiausi: „Tik turėkime drąsos pasigirti, stiprinti savo įvaizdį. Daug pramonės jau grįžta iš Kinijos į Europą. Atėjo mūsų metas.“
