„Per Nepriklausomybės laikotarpį subrendo karta, kuriai rūpi, kaip elgiasi verslas“, – sakė K.Vanagas.
Reikia lygiuotis į Vakarus
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisiniams klausimams Natalija Bitiukova patikino, kad žmogui pasidarė svarbu, ne tik ką jis gauna, bet ir kaip ta prekė ar paslauga atkeliauja iki jo: „Visuotinis Vakarų pasaulio lūkestis – tas, kad įmonė gerbs žmogaus teises.“
Pašnekovės tikinimu, įmonėse, kurios nori tapti socialiai atsakingomis, turi būti atliktas vidaus auditas, o vėliau išduodamas specialus pažymėjimas. Įmonės vadovai turi atsakyti į specialius klausimus.
„Kas dirba įmonėje? Kaip jie dirba, kokiomis sąlygomis? Su kuo įmonė dirba, su kokiais klientais bei su kokiais partneriais? Toks sertifikatas buvo išleistas 1997 m., o paskutinį kartą peržiūrėtas 2008 m. Tokios sertifikavimo paslaugos yra teikiamos ir Lietuvoje. Pradžioje yra atliekamas įmonės auditas, yra identifikuojamos rizikos, su kuriomis įmonė susiduria“, – dėstė ji.
Įmonių stebėjimas
N.Bitiukova tikino, kad bankininkystės sferoje vidaus auditas gali būti labiau taikomas asmens privatumo apsaugos standartams, bet, jei kalbėsime apie naftos pramonę, tai labiau būtų taikoma aplinkosauginiams standartams.
„Nustatomos rizikos, jų įveikimo planas ir tada yra tikimasi, kad įmonė šito plano laikysis. Kas šešis mėnesius per trejus metus auditorius peržiūri, ar įmonėje viskas yra tvarkoje“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik 25 socialiai atsakingos įmonės, didžiąją dalį sudaro užsienio kapitalo įmonių padaliniai, veikiantys mūsų šalyje. Galbūt lietuviško kapitalo įmonės prisibijo visų reikiamų procedūrų arba nenori susidurti su nuolatiniais stebėjimas bei patikrinimas. Taip pat galimas ir toks variantas, kad Lietuvos verslo kultūra – labai jauna, tad turi praeiti nemažai laiko, kol pradėta bus sekti Vakarų pasaulio pavyzdžiais.
