Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 27d. 13:44

Verslo atstovai: įmonės pavargo dėti darbo skelbimus, laisvų vietų gali būti 75 tūkst.

„Vilniaus baldų“ gamykla
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / „Vilniaus baldų“ gamykla
Šalies darbo rinkoje laisvoms darbo vietoms viršijus 64 tūkst., verslo ir valdžios atstovai svarsto, kaip būtų galima šią situaciją spręsti. Nors nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas, verslo atstovai pabrėžia didelį kai kuriose srityse dominuojantį šešėlį. Tuo tarpu atlyginimų kėlimas nebūtinai yra atsakymas – šiais metais vidutinis atlyginimas turėtų kilti 9 proc., tačiau laisvų darbo vietų problema yra opiausia per trisdešimt metų.

Laisvų darbo vietų užpildymo klausimais diskutuota pirmadienį vykusiame Seimo Laisvės frakcijos organizuotame posėdyje.

Rugpjūčio mėnesį registruota net 64 tūkst. laisvų darbo vietų. „Galima sakyti, kad tai rekordinis skaičius per 30 metų. Panašiai tiek žmonių gyvena Plungėje ir Raseiniuose kartu sudėjus. Praėjusių metų rugpjūtį laisvų darbo vietų buvo 40,2 tūkst.“, – teigė „Laisvės partijos“ narys, parlamentaras Vytautas Mitalas.

Finansų ministerijos duomenimis, darbo užmokesčio kėlimas visų problemų neišspręs. Pernai fiksuotas 10 proc. augimas, šiems metams prognozuojamas dar 9 proc. atlyginimo kilimas. 2022 m. atlyginimai turėtų kilti dar 8 proc.

Parlamentaras kėlė klausimą, ar Lietuva sugebės sukurti tokią sistemą, kuri leistų žmones perkvalifikuoti, mažinti nedarbą ir rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių.

Posėdyje pasisakiusi restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė teigė, kad aptarnavimo srities verslams vykdyti veiklą pastaraisiais mėnesiais tapo labai sudėtinga, kadangi sunku rasti darbuotojų.

„Padėtis yra tokia – planuojame atidaryti du restoranus, ieškome virš 20 darbuotojų ir turime didžiulį stygių visuose restoranuose. Stygius yra toks nežmoniškas, kad dabar įkūrėme poziciją kaip jaunesnysis padavėjas, į kurią kviečiame moksleivius nuo 16 metų. Restoranuose nebėra kam atnešti maistą ir nuvalyti stalus“, – skundėsi ji.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Odeta Bložienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Odeta Bložienė

Ji teigė, kad restoranai netgi turi laikinai stabdyti savo veiklą, nes virtuvėse trūksta darbuotojų.

Vardydama galimas priežastis, O.Bložienė pastebėjo, kad valstybės politika jau ne vienerius metus buvo nukreipti žmones link kvalifikuotos karjeros aukštųjų technologijų srityse, tačiau tokia politika prisideda prie to, kad mažėja žmonių, kurie dirbtų žemos kvalifikacijos darbus.

„Tokių žmonių nebeliko, nes jie gauna pašalpas ir nemato jokios motyvacijos dirbti. Kitas dalykas, mes neturime normalios imigracijos politikos ir niekaip nepapildome galimų pozicijų atvykėliais“, – sakė verslininkė.

Ji pridūrė, kad jos atstovaujamame sektoriuje vis dar veši šešėlis, todėl skaidriai dirbantiems darbdaviams sunku konkuruoti atlyginimų prasme. Neoficialiai mokami atlyginimai lemia ir tai, kad maitinimo įstaigoms sunkiau gauti finansavimą iš bankų.

„Ar ateityje norėsime mokėti už picas po 20-30 eurų, ar 10-20 proc. aptarnavimo mokestį?“, – apibendrinama niūrias ateities perspektyvas retoriškai klausė ji.

LPK: iš indėlių matyti, kad įmonės nelobsta

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad pramonės įmones kamuoja tos pačios problemos kaip ir maitinimo sektorių.

„Laisvų vietų skaičius galėtų būti ir 75 tūkst., manau, kad įmonės pavargo dėti skelbimus. Mes turime 112 tūkst. struktūrinių bedarbių, kurie daugiau nei metus neranda darbo vietų. Arba jie tikrai nenori dirbti, arba kažkas yra negerai“, – sakė V.Janulevičius.

Kita vertus, jo teigimu, dalis darbuotojų, tokių kaip statybininkai-apdailininkai sėkmingai dirba „šešėlyje“, ypač jų darbai suintensyvėja vasaros metu.

„Reikėtų imtis labai atsakingos reformos. Politikams tai nėra populiaru, bet taip mes nenueisime niekur. Tie, kas dirba, moka už tuos, kurie nedirba. Gyventojai prikaupę 19 mlrd. eurų indėlių ir jie vis auga. Įmonių indėliai mažėja, tai rodo, kad jos nelobsta, jos kenčia. Mes turime surasti būdų kaip ištraukti tuos žmones, kurie kurtų pridėtinę vertę“, – sakė V.Janulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

Apibendrindamas pramonės situaciją, LPK vadovas vardijo gamybininkus kamuojančius sunkumus: žaliavų tiekimo problemas, kylančius atlyginimus, COVID-19 situaciją, Kinijos valdžios sprendimus. Jis pridūrė, kad įmonėms šiuo metu nereikia subsidijų iš valstybės, tačiau būtina užsitikrinti apyvartines lėšas.

V.Janulevičius prognozavo, kad pramonei ateinantys du ketvirčiai nebus tokie optimistiniai kokie buvo iki šiol.

Dirbančiųjų – daugiausiai nuo karantino pradžios

Posėdyje pasisakęs Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministras Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį, kad dirbančiųjų skaičius nuo 2020 m. kovo, kai buvo įvestas karantinas, pasiekė aukščiausią lygį. Šiuo metu dirba 1,3119 mln. Lietuvos gyventojų.

V.Šilinskas mano, kad realus galinčių dirbti skaičius galėtų būti apie 50 proc. nuo visų registruotų bedarbių. Remdamasis šia prielaida jis skaičiuoja, kad nedarbas Lietuvai galėtų kainuoti apie 2 mlrd. eurų per metus.

Politikas teigė, kad ministerija ruošia reformą, kuri turėtų padėti įdarbinti daugiau gyventojų. Pirmasis kertinis tokios reformos dėmuo – Užimtumo tarnybos finansavimo struktūros pokyčiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba

„Yra geras Estijos pavyzdys. Estai turi nedarbo socialinį draudimą ir jo didesnę dalį išleidžia ne pasyvioms priemonėms, tai yra išmokoms, o aktyviomis priemonėmis, mokymams, subsidijavimui ir panašioms. Mes 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms“, – sakė viceministras.

Antrasis reformos dėmuo turėtų būti siekis suteikti darbą, o ne bedarbio statusą. Statistiškai Lietuvoje registruojasi 80 proc. darbo netekusių žmonių, tačiau tik apie 20 proc. šalies darbdavių.

„Didžioji dalis žmonių, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, darbo negauna. Jie čia registruojasi dėl sveikatos draudimo ar kad savivaldybė galėtų mokėti socialinę pašalpą. Mūsų siūlymas būtų atskirti asmenis. Reikia identifikuoti, kurie asmenys yra dirbantys ir galbūt ieško darbo, kurie yra nedirbantys ir ieško darbo ir tuos, kurie nedirbantys, bet dar nėra pasirengę dirbti“, – sakė V.Šilinskas.

Trečioji plano dalis – Užimtumo tarnybos skaitmenizacija. Tikimasi, kad taip procesus bus galima maksimaliai sutrumpinti. Skaitmeninių dokumentų srautas turėtų padidėti nuo 38,4 proc. iki 80 proc. Planuojama mažiausiai savaite sutrumpinti įdarbinimo procesus, kas galiausiai galėtų lemti apie 80 mln. eurų naudą šalies ekonomikai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius

Ministerija taip pat planuoja identifikuoti ir spręsti pamatines įsidarbinti trukdančias problemas. Viena tokių sričių yra neįgaliųjų įdarbinimas – šiuo metu nedirba apie 44,6 tūkst. darbingo amžiau neįgaliųjų. Rugsėjo 1 d. buvo registruota 15,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių su negalia. Iš viso dirba tik 28 proc. negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų.

„Matome, kad yra net ir psichologinės problemos – žmonės save nuvertina, mano, kad jie negali dirbti. Reikėtų padėti išspręsti šitą dalyką, kad žmonės patikėtų, kad jie yra naudingi. Šiai dienai matome, kad darbdaviai vis dažniau juos įdarbina. Tai yra gera žinia, bet yra dar beveik 16 tūkst. neįgalių žmonių, kurie norėtų įsidarbinti“, – sakė viceministras.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 40

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:47
00:31
17:35

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką