Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gajausi mitai apie pasyvius namus

Pasyvus namas
„IdeaPRima“ nuotr. / Pasyvus namas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasyvus, kitaip dar vadinamas energiškai efektyviu, būstas yra dažno gyventojo svajonė, tačiau atsiranda ir tokių, kurie išgirdę apie ketinimus tokį statyti pila galybę kontrargumentų. Nacionalinės pasyvaus būsto asociacijos direktorius Aidas Vaičiuslis tikino, kad didelė dalis priešiškų teiginių yra tiesiog mitai. „Žmonės kuria mitus paprasčiausiai dėl to, kad tiksliai nežino, tačiau jei jiems kas nors viską paaiškina, nuomonė greitai pasikeičia“, – kalbėjo A.Vaičiulis.

Nacionalinės pasyvaus būsto asociacijos direktorius visų pirma teigė, kad mitai apie pasyvius namus yra labai gajūs. „Jei jau įsivelia koks, tai kokiem 3–4 metams. Po to paaiškini vienam, paaiškini kitam, žiūrėk ir pasklido teisinga informacija, griaunanti mitą. Tačiau neabejoju, kad ši tema bus aktuali dar kokių 10 metų, nes mitų prikuriama vis naujų“, – neslėpė A.Vaičiulis.

Negyvensime tamsoje

A.Vaičiulis pradėjo nuo mito, kuris gajausias buvo prieš 3 ar 4 metus. Dabar jis jau šiek tiek stumiamas į šalį. „Žmonės sakydavo, tikrai nestatysime tų pasyvių namų ir negyvensime tamsoje. Mat buvo kalbama, kad šiukštu negalima projektuoti langų į šiaurinę pusę, todėl kai kuriems žmonėms atrodė, kad jie turės gyventi tamsoje“, – pasakojo A.Vaičiulis.

Žmonės sakydavo, tikrai nestatysime tų pasyvių namų ir negyvensime tamsoje.

Pasyviuose namuose tikrai netrūksta šviesos, dažnai įrengiami didžiuliai langai į pietų pusę – patalpose būna ir šilta, ir šviesu. „Kai kalbame apie tai, kad geriausia rinktis langus į pietinę pusę, kalbame ir apie energijos taupymą“, – tikino A.Vaičiulis. Žiemą, kai labiausiai reikia šilumos, saulė šviečia jums į langus ir šildo patalpas, kitaip tariant, naudojate nemokamą šilumą. Taigi – sakyti, kad pasyvaus namo gyventojai pasmerkti gyventi visiškoje tamsoje – neteisinga.

Pasyvus ar aktyvus?

Pasyvaus namo asociacijos direktorius pabrėžė, kad žmonės labai neretai linkę painioti pasyvaus ir aktyvaus namo terminus, kitaip tariant vartoti juos ne ta reikšme, kuria reikėtų. Iš to kyla dar vienas mitas – kad pasyvus namas yra atgyvena. „Vis dažniau gyventojai sako, ką jūs su tai pasyviais namais? Tai jau seniena, mums dabar reikia aktyvaus“, – šypsodamasis kalbėjo A.Vaičiulis. Anot jo, tai išduoda, kad žmogus nesupranta apie ką kalba.

„Svarbiausia yra žinoti, kad pasyvus namas – tai energiškai efektyvus namas. Tai reiškia, kad pats save aprūpina energija. Aktyvus namas, tai lyg kitas žingsnis. Namas, kuris aprūpina energija save ir naudodamasis alternatyviais energijos šaltiniais aprūpina dar ir kaimynus. Tačiau svarbu, pasyvaus namas yra aktyvaus sudedamoji dalis – pradžia. Mes negalime prie energiškai neefektyvaus namo prilipdyti alternatyvių energijos šaltinių ir sakyti, kad jis jau aktyvus. Taip nebus, visų pirma namas turi būti pasyvus, o jau tada gali tapti ir aktyvus“, – dėstė A.Vaičiulis.

Mes negalime prie energiškai neefektyvaus namo prilipdyti alternatyvių energijos šaltinių ir sakyti, kad jis jau aktyvus.

Vėdinimas

Nacionalinės pasyvaus būsto asociacijos direktorius teigė, kad nemažai gyventojų klysta ir kalbėdami apie pasyvaus namo vedinimo sistemą. „Pasyviam namui labai svarbu sandarumas ir puikiai sureguliuota vėdinimo sistema“, – kalbėjo A.Vaičiulis.

Nemaža dalis žmonių, galvoja, kad esant vėdinimo sistemai langų atidaryti tiesiog negalima, bet iš tiesų tai yra gyventojų pasirinkimas. „Mitas, kad pasyvių namų gyventojams nevalia atidarinėti langų atkeliavo iš Prancūzijos. Ten yra pasyvių viešbučių kompleksas, kurio numerių langų svečiai atsidaryti negali. Tačiau tai yra pasirinkimas. Pastato vėdinimą privalu kontroliuoti, ir šiuo atveju tiesiog buvo pasirinktas toks variantas. Nes leidžiant kiekvienam atidarinėti langus kada nori, tikrai nebus tinkamos vėdinimo kontrolės“, – kalbėjo A.Vaičiulis.

Nacionalinės pasyvaus būsto asociacijos direktorius pabrėžė, kad dažnai bėda slypi žmonių psichologijoje. Neretam atrodo, kad jei nepraversi langų – būstas neišsivėdins. „Tai visiška netiesa. Vėdinimo sistema tam ir yra, kad ji kontroliuotų patalpos orą. Kai atidarome langą dažnai gaivesnis oras būna tik toje patalpoje ar arčiau lango, o vėdinimo sistema apima visus namus. Ir turiu pasakyti, kad naudojantis tik ja, oras yra kur kas geresnis nei tik langais“, – neabejojo A.Vaičiulis.

Kai atidarome langą dažnai gaivesnis oras būna tik toje patalpoje ar arčiau lango, o vėdinimo sistema apima visus namus.

Jis pridūrė, kad visada yra pasirinkimas, kaip gyventojas nori daryti. Vasarą puikiausiai gali atsidaryti visus langus ir vėdinti namus taip, nesinaudojant rekuperacijos sistemomis, o žiemą – jau gali rinktis, kas geriau. Tačiau turime prisiminti, kas namo šildymą galime prilyginti termosui. „Jei termosas sandarus – viskas gerai, šiluma laikosi. Tačiau jei mes nežinome, pro kur šiluma išgaruoja, mes jau nebekontroliuojama šio proceso“, – neabejojo A.Vaičiulis.

Tik brangus kubas?

Pasyvaus namo asociacijos direktorius teigė, kad esti mitų ir susijusių su namo forma. „Šis mitas labiausiai sklandė tarp architektų. Buvo manoma, kad pasyvus namas gali būti tik kubo formos“, – teigė A.Vaičiulis. Anot jo, tai toli gražu nėra tiesa. Aišku, paprasčiausia ir pigiausia pastatyti pasyvų namą kubo formos, tačiau jei turite noro ir pinigų – jis gali būti bet kokios formos.

„Šiuo atveju viskas remiasi į pinigus, nes visų pirma brangiau kainuos tokio namo projektavimas. Reikia numatyti šilumos tiltus, kitus reikiamus dalykus. Tai yra sunkiau, bet tikrai įmanoma. Pasyvus namas gali būti visiškai bet kokios formos“, – tvirtino A.Vaičiulis.

Tai yra sunkiau, bet tikrai įmanoma. Pasyvus namas gali būti visiškai bet kokios formos.

Paskutinis ir iki šiol gajus mitas – kaina. Pasyvaus namo asociacijos direktorius neslėpė, kad daugumai atrodo, jog pasyvus namas už įprastą brangesnis kone keliasdešimt kartų. „Tai nėra tiesa. Jei gyventojas nori pasistatyti pasyvų namą, jam tai kainuos iki 10 proc. brangiau nei įpastras. Su pardavimu kiek kitaip – parduoti jau galės iki 30 proc. brangiau“, – kalbėjo A.Vaičiulis. Anot jo, svarbiausia suprasti, kad pastačius kokybišką pasyvų namą tie 10 proc. atsipirks visomis prasmėmis – kalbant apie gyvenimo kokybę, sveikatą ir finansinę gerovę.

Aplinkosaugininkai pabrėžia pastatų energinio efektyvumo svarbą. Mažo energininio efektyvumo namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtos išteklių, o juos eskploatuojant prisidedama prie klimato atšilimo. Siekiama, kad namai būtų statomi iš lengvai perdirbamų medžiagų ir ekologiškų miedžiagų, kurios daro kuo mažiau žalos gamtai.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką