Daugiausiai naudos iš teritorijų planavimo turės plėtotojai, rekonstruojantys esamus pastatus arba planuojantys vidutinio dydžio objektų statybą detaliai nesuplanuotose miestų ir miestelių teritorijose, o neurbanizuotų priemiesčių plėtotojams ši reforma nėra palanki.
„Neabejotinais reformos laimėtojais yra miestų ir kitų užstatytų teritorijų žemės valdytojai. Kadangi daugeliu atvejų detaliojo planavimo proceso nebereikės, laiko sąnaudos nuo plėtros idėjos gimimo iki statybos leidimo gavimo bei su tuo susijusi administracinė našta jiems mažėja radikaliai. Urbanizacijai nenumatytų priemiesčių plėtotojams ši reforma teigiamų pokyčių neatneš – teks ir toliau tenkintis negausiomis ūkininkų ūkiams taikomomis išimtimis“, – teigė advokatė A.Mudėnaitė.
Kaimynų ir viešojo intereso gynėjų galimybės ginčyti planus iš esmės sumažintos, tačiau šių naujovių veikimas dar nepatikrintas teismuose. Reforma jau sukūrė ir nemažai kuriozinių situacijų, bet tikėtina, kad ilgainiui jos bus pašalintos tobulinant teisės aktus ir formuojant administracinę praktiką.
Urbanizacijai nenumatytų priemiesčių plėtotojams ši reforma teigiamų pokyčių neatneš – teks ir toliau tenkintis negausiomis ūkininkų ūkiams taikomomis išimtimis.
Stambesnių pramonės objektų plėtra ir toliau priklausys nuo poveikio aplinkai arba poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų sėkmės bei sugriežtintų taisyklių apsaugos zonų nustatymui svetimoje žemėje, tad šių objektų plėtotojai ypatingo reformos efekto nepajus.
„Atsinaujinančios energetikos objektus (išskyrus itin smulkius) nuo šiol bus galima vystyti tik bendruosiuose arba specialiuosiuose planuose numatytose vietose, tad šioje srityje reforma planavimo naštos tikrai nesumažino“, – sakė advokatė.
Ūkininkavimui skirtos žemės rinkai šiemet įtakos turės įstatymų pataisos, kuriomis sumažintas maksimalus įsigyti leidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Asmuo ar susiję asmenys (kurių sąvoka itin plati) nuo šiol gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 500 ha.
„Įstatymais nėra tiesiogiai uždrausti akcijų ar pajų pardavimo sandoriai, kurių pasekmė būtų didesnio žemės ploto kontrolės įgijimas per susijusius asmenis, tačiau dauguma rinkos dalyvių, matyt lauks besusiformuojančios teismų praktikos dėl tokių sandorių galimumo“, – mano A.Mudėnaitė.