Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasyvus namas: vėdinimo ir sandarumo technologijų svarba

Pasyvus namas
„IdeaPRima“ nuotr. / Pasyvus namas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis dažniau žmonės renkasi statyti pasyvius namus. Būstus, kurie apšildomi ne aktyvia šildymo sistema, o naudojantis žmogaus kūno šiluma, saules energija, buitiniais prietaisais ir kita. Pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis pabrėžė, kad pasyvaus namo esmė – mažas energijos sunaudojimas. Tam pasiekti naudojamos įvairios technologijos, tačiau pastaruoju metu didelis dėmesys atkreipiamas į vėdinimo ir sandarumo sprendimus. Šie kriterijai tapo būtinaisiais, ko anksčiau nebuvo.

Sandarumas ir vėdinimas – būtinybė

Patalpų vėdinimas buvo svarbus ir anksčiau, tačiau tai nebuvo pagrindinis, būtinasis kriterijus. A.Vaičiulis teigė, kad namas turi būti ne tik apšiltintas, bet ir sandarus. Gyventojas turi būti suinteresuotas neišlesti šilumos pro atvirus langus, nesandarias sienas ar orlaides. Anot Pasyvaus namo asociacijos direktoriaus, viskas skamba paprastai, tačiau sunkiausia tai padaryti tinkamai: „Naujausiomis pasyvaus namo technologijomis galima būtų įvardinti vėdinimą ir sandarumą. Anksčiau to nebuvo, tačiau dabar tai tapo bene svarbiausiais pasyvaus namo kriterijai – būtinosiomis sąlygos.

Anksčiau buvo tik bandoma tai pasiekti, o dabar jau yra privalu. Pastatas turi būti ne tik apšiltintas, bet ir sandarus. Užduotis – technologiškai jį tokį padaryti. Šios naujovės įsivažiuoja labai sunkiai. Tai du dalykai, kurie reikalauja papildomų technologinių sprendimų. Atrodo viskas paprasta, tačiau prisiminkime, turi būti ir kokybiška.“

Pastatas turi būti ne tik apšiltintas, bet ir sandarus. Užduotis – technologiškai jį tokį padaryti, – teigė A.Vaičiulis.

Statant pasyvų namą naudojamasi penkiomis pagrindinėmis technologijomis, kurios labai glaudžiai susijusios su kokybe. Labai svarbu technologiškai išspręsti namo apvalkalo, apšiltinimo, sienų sandūrų, vadinamų šilumos tiltų, pastato sandarumo ir priverstinio vedinimo su šilumos sugrąžinimu klausimus. Taip pat, aišku, pagalvoti apie papildomus šilumos šaltinius.

„Nors tai nėra naujovė, tačiau verta tai paminėti. Dar prieš penkerius metus dauguma į papildomus šilumos šaltinius žiūrėjo skeptiškai, tačiau dabar daugelį problemų išsprendžia gamintojai, pasiūlydami galybę sprendimo būdų. Noriu priminti, kad mažas šilumos suvartojimas labai glaudžiai susijęs su pasyvaus namo konceptu“ , – pridūrė A.Vaičiulis.

Svarbu ne tik technologijos, bet ir įgyvendinimas

Patalpų vėdinimas – geros savijautos garantija. Tai buvo suvokiama ir anksčiau, todėl būdavo dedami langai su orlaidėmis, tačiau tada niekas neskaičiavo, kiek šilumos išleidžia pro jas. Prasidėjus energetiškai aktyvių namų erai, pradėta galvoti apie kitus sprendimus. Dabar suprantame, kad jei gyventojas nori kontroliuoti šilumą, turi užsandarinti. O jei užsandarino, turi vėdinti. Taigi ir kalbame apie vėdinimo ir sandarinimo sistemas.

„Sandarinimas yra labai svarbus, sandarinimo medžiagas irgi galime vadinti technologine naujove. Daug kas priklauso nuo inžinerinių sprendimų. Galėčiau čia pamintėti ir renovaciją. Jeigu ant nesandaraus namo dedame sandarinimo priemones – nieko nebus, ta šiluma vistiek skverbsis pro plyšius“ – kalbėjo A.Vaičiulis. Jis pabrėžė, kad viskas turi būti padaryta sandariai ir būtent naujosios technologijos turi užtkrinti tą sandarumą.

„Visai neseniai teko matyti vieno naujo namo Rygoje nuotraukas, darytas po audros. Visiškai naujas namas buvo apšiltintas polistireniniu putplaščiu. Spalį praūžusi audra visiškai nuplėšė nuo namo polistirolo tinkuotus lakštus. Nuotraukose labai gerai matyti, kaip technologiškai ne iki galo atlikti darbai neužtiktino pastato kokybės . Noriu pasakyti, kad gamintojai siūlo nemažai technologinių sprendimų, tačiau kol statybų aikštelėje šių sprendimų bus nesilaikoma – turėsime broką ...“, – tikino Pasyvaus namo asociacijos direktorius.

Noriu pasakyti, kad gamintojai siūlo nemažai technologinių sprendimų, tačiau kol statybų aikštelėje šių sprendimų bus nesilaikoma – turėsime broką, – tikino A.Vaičiulis.

Ne tik pastatyti, bet ir tinkamai eksploatuoti

A.Vaičiulis priminė ir tai, kad tinkamai pastatyti pasyvų namą – dar ne viskas: „Žmonės supranta, kad nusipirkę mašiną turi ją prižiūrėti, kad ji tarnautų, bet namą pasisato ir mano, kad jau viskas padaryta. Aš ir pats anksčiau to nežinojau, reikia keisti filtrus, prižiūrėti – juk jis ne amžinas. Taigi sugadinau vėdinimo įrenginį, kurį turėjau vėliau remontuoti.“

Nacionalinės pasyvaus būsto asociasijos direktorius įvardijo ir dar vieną pasyvaus namo eksploatacijos klaidą. Anot vyro, žmonės dar nesuvokia, kad namas gali vėdintis nepravėrus lango. A.Vaičiulis pabrėžė, kad jei veikia vėdinimo sistema, langų praverinėti nereikia: „Šią klaidą ypač dažnai daro moterys, – juokavo A.Vaičiulis, – atidaryti langus, kai veikia vėdinimo sistema yra visiškai nereikalinga. Atrodo, kad turime matyti pro kur išeina ir įeina oras, kaip jis keičiasi. Bet tai tiesiog įprotis.“

A.Vaičiulis užsiminė ir apie dar tik bandomas technologijas. Sprendžiama, kaip efektyviau panaudoti nemokamą šilumą. Kai gauname šilumos per daug, sienos veikia kaip akumuliatoriai, gali ją sugerti ir išskirti, kai vėl jos prireiks. Kuriamos meždiagos, kurios galėtų atlikti minėtas funkcijas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką