Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pusvelčiui šildomas pasyvusis namas – iššūkis statybininkams

Pakaunėje statomi namai it magnetas traukia statybinių medžiagų, įrankių ir įrangos vagis.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Dar nedaug naujų namų atitinka aukštos energetinės klasės būstų reiklavimus
Šaltinis: 15min
0
A A

Ilgas šildymo sezonas verčia domėtis ypač taupiais namais. Populiarėja pasyvieji namai, kuriems šildyti reikia dešimteriopai mačiau išlaidų nei įprastiems būstams. Tačiau jie yra rimtas iššūkis statybininkams.

„Kuo toliau, tuo lengviau žmonės priima naujoves, o jeigu dar iš to gaunama akivaizdi ilgalaikė ekonominė nauda, pirkti pasyvius namus jų niekas nebeatkalbės“, – prognozuoja DNB nekilnojamo turto brokerė Jolita Gegužienė.

Už šildymą įmanoma mokėti 10 kartų mažiau

Jau kelerius metus su Kauno technologijos universiteto mokslininkais bendradarbiaujantis bei pasyvius namus statantis Eugenijus Kovalkovas teigia, kad didžiausiais aukštos energinės klasės namo privalumas – ypač mažos šildymo kainos, kurios skiriasi kone 80 proc. nuo įprastų B klasės namų. „Pasyvaus, apie 150 kv. metrų ploto namo gyventojas šildymui išleidžia 30 – 40 litų per mėnesį, tuo tarpu už tą patį plotą B klasės namo savininkui tenka pakloti 300 – 400 litų per mėnesį. Taip pat nemažai galima sutaupyti ir už karštą vandenį, kurį šildo saulės kolektoriai. Tada daugiau nei pusė tokio namo energijos bus naudojama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – sako „Ateities namų“ projekto vystytojas.

Pasyvaus, apie 150 kv. metrų ploto namo gyventojas šildymui išleidžia 30–40 litų per mėnesį, o už tą patį plotą B klasės namo savininkui tenka pakloti 300–400 litų per mėnesį.

Netolimai ateičiai mokslininkai brėžia dar optimistiškesnes perspektyvas. Po 7 metų bus galima įsigyti ir A++ aukščiausios energinės klasės namų, kurių didžioji dalis energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. „Tokie namai turės atitikti visus sandarumo standartus“, – aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, docentas Edmundas Monstvilas.

Tokių namų eksploatacijos kainos bus dar mažesnės.

Statybininkai manipuliuoja sertifikavimu

Apie sudėtingiau statomus A ar A+ klasės namus daugelis rangovų nėra linkę kalbėti. Mat šiandien statomiems namams pakanka ir B klasės įvertinimo, kurio sertifikato išdavimui nereikalingi specialūs sandarumo matavimai.

Kaip rodo praktika, B klasės įvertinimo sertifikatas dar negarantuoja, kad namas pastatytas kokybiškai net jei sienų storis ir atitinka visus reikalavimus. Kodėl? Nes dažnai jokie matavimai nėra atliekami.

A, A+, A++ energinės klasė namui suteikiama tik atlikus sandarumo testą. Šiandien Lietuvoje juos gali atlikti vos dvi laboratorijos Kaune bei Klaipėdoje.

A, A+, A++ energinės klasė namui suteikiama tik atlikus sandarumo testą. Šiandien Lietuvoje juos gali atlikti vos dvi laboratorijos Kaune bei Klaipėdoje.

20 metų statybų sektoriuje dirbantis E.Kovalkovas teigia, jog pradėjus statyti A+ energinės klasės namus teko keisti požiūrį į darbo kokybę: „Statant pirmąjį aukštos energinės klasės namą ir atliekant sandarumo testus, turėjome daug papildomo darbo, nes testas parodė kokybės neatitikimų, kurių mes ankščiau nelaikydavome broku“.

Statyti aukštos energinės klasės namų neskuba

Prieš metus įsikūrę pasyvių būstų savininkai teigia, kad papildoma investicija į tokį namą atsiperka vos per kelerius metus. Pastatyti aukštesnės energinės klasės namus kainuoja 3 – 5 proc. brangiau. Tai lemia didesnės investicijos į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus, šildymo sistemas, saulės kolektorių įrengimą ir t.t.

„Dauguma rangovų, statančių individualius namus pardavimui, stengiasi tai padaryti žemiausia kaina ir tik nedaugelis inovatyvių vystytojų žvelgia šiek tiek toliau ir mato didesnę perspektyvą statyti aukštesnės klasės namus“, – sako nekilnojamo turto brokerė J.Gegužienė.

Anot specialistės, pirkėjai tampa vis labiau išprusę. „Ir tai džiugina, mat aukšto energinio efektyvumo klasės namas laikomas protinga investicija. Jei po 5 ar 10 metų aukštos energinės klasės namą reikėtų parduoti, jis nebūtų morališkai ir technologiškai pasenęs. Tai tarsi ėjimas keliais žingsniais priekyje“, – įsitikinusi J.Gegužienė.

 

 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką