Namo paruošimas – ne formalumas
Už daugiabučio bendrųjų objektų priežiūrą atsakingas asmuo dar neprasidėjus šildymo sezonui turi surašyti dokumentą, įrodantį, kad namo šilumos punktas yra parengtas eksploatacijai šildymo sezono metu. Kitaip tariant, turi parengti pastato parengties šildymo sezonui aktą. Neturint šio dokumento šilumos punkto įrenginių eksploatuoti negalima.
Daugiabučio parengimas šildymo sezonui toli gražu nėra tik Šilumos ūkio įstatymo formalumas – tinkamai paruošus daugiabutį, sumažėja šilumos nuostoliai, o tada, aišku, sumažėja ir sąskaitos. Be to, pagal numatytus reikalavimus paruoštame name šiluma ir šiltas vanduo tiekiami kokybiškiau. Aišku, nereikia pamiršti ir saugumo – kad patikrintuose namuose įvyks nenumatytų gedimų ar avarijų, tikimybė daug mažesnė.
Daugiabučio parengimas šildymo sezonui toli gražu nėra tik Šilumos ūkio įstatymo formalumas – tinkamai paruošus daugiabutį, sumažėja šilumos nuostoliai, o tada, aišku, sumažėja ir sąskaitos.
Anot Pašilaičių 939-osios daugiabučių namų bendrijos valdybos pirmininko Juozo Pukanasio, namo patikra žiemai – būtinybė: „Tai yra būtini darbai, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tiesiog privaloma, tai įrašyta ir Šilumos ūkio įstatyme, o daugiabučio administratorius už šilumos ūkį ir atsakingas.“
Anot daugiabučių namų bendrijos valdybos pirmininko, jam neteko girdėti apie daugiabučių administratorių, kuris piktybiškai vengtų šio atsakingo darbo: „Man apie tokius girdėti neteko, mūsų bendrija apima apie 1500 butų, mes su visai bendraujame, tačiau apie tokius neveiklius prižiūrėtojus negirdėjau. Aš manau, kad šiuos darbus pasidaro visi, žmonės juk dabar protingi, be to, patys gyventojai šiais dalykais domisi labiau.“
Darbų labai daug
J.Pukanasis teigė, kad norint tinkamai paruošti daugiabutį šildymo sezonui, reikia atlikti ne vieną darbą: „Darbų yra labai daug. Visos šildymo sistemos turi būti paruoštos šildymo sezono pradžiai. Vienas iš darbų – būtina patikrinti, ar gera šilumos vamzdžių izoliacija, ar jie nepraleidžia šilumos. Aišku, reikia patikrinti ir visus čiaupus.“
„Dar vienas darbas – patikrinti, kada buvo plauta šildymo sistema. Tai turi būti daroma, kas ketverius metus. Taigi – šį dalyką reikia stebėti“, – atkreipė dėmesį J.Pukanasis. Būtina patikrinti ir slėgį matuojančius manometrus. Keturis įvadinius į metrologinę patikrą reikia vežti kas dvejus metus, likusius – kas ketverius.
Pas mus visi darbai jau atlikti, aktas surašytas ir perduotas „Vilniaus energijai“. Šildymą įjungti galima jau bet kada.
„Nemažiau svarbu atlikti šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinius bandymus. Šios procedūros turi būti atliekamos kasmet“, – pabrėžė valdybos pirmininkas. Jis priminė ir tai, kad privalu patikrinti, ar nėra sistemoje purvo. Jei vis dėlto yra, aišku, būtina ją išvalyti.
Dar vienas iš būtinųjų darbų – patikrinti šilumokaičius, kitaip dar vadinamus boileriais. Svarbu įsitikinti, kad jie sandarūs, nes nuo to priklauso, ar bus šilumos nuostolių. Taip pat vieną kartą per metus reikėtų patikrinti elektros varžą šilumos punkte, kad visa elektros įranga dirbtų patikimai. Kas be ko, svarbus ir paties šilumos punkto sandarumas. Turi būti patikrintos sklendės, langai, durys ir kiti plyšiai, kurie gali išleisti šilumą.
J.Pukanasis teigė, kad visi jo prižiūrimi daugiabučiai žiemai jau paruošti. „Pas mus visi darbai jau atlikti, aktas surašytas ir perduotas „Vilniaus energijai“. Šildymą įjungti galima jau bet kada“, – teigė valdybos pirmininkas.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kaip svarbu yra rūpintis namo priežiūra. Eksploatuojami prastos būklės namai kenkia ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Gyvendamas netinkamai prižiūrimame name, gyventojas priverstas ne tik mokėti didesnes sumas už šildymą, bet ir gyventi nekokybiškoje aplinkoje. Prastos būklės pastatai kenkia ir gamtai – jų apšildymui sunaudojama daugiau gamtinių išteklių, o pro plyšius išeinanti šiluma prisideda prie klimato atšilimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
