Palyginti su pernai metų gruodžio apklausos rezultatais, gyventojų, manančių, kad būsto kainos kils, padaugėjo 7 proc. punktais. Prieš metus, 2013 metų kovą, laukiančių būsto kainų didėjimo buvo 33 proc., manančių, kad kainos kris, 14 procentų, o didžioji dalis (38 proc.) galvojo, kad kainos nekis.
Nors nekilnojamojo turto kainų didėjimo lūkesčiai gali būti siejami su planuojamu euro įvedimu, vis dėlto manome, kad tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto kainoms euro įvedimas neturi, – sakė J.Varanauskienė.
„Didesnių kainų lūkesčius jau lydi ir didėjančios būsto kainos. Įmonės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), rodančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2014 metų kovo mėnesio reikšmė buvo 1,8 proc. didesnė negu prieš tris mėnesius ir 2,9 proc. didesnė negu prieš metus. Geresnius gyventojų lūkesčius rodo ir aktyvesnė būsto rinka: Registrų centro duomenimis, 2013 metais būsto sandorių vertė buvo beveik trečdaliu didesnė negu 2012 metais“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, gyventojai dažniau ryžtasi įsigyti ilgalaikį turtą (taip pat ir už skolintas lėšas), didesnes santaupas sukaupę gyventojai ieško alternatyvų, padedančių apsaugoti sukaupto turto vertę nuo infliacijos, ypač ilguoju laikotarpiu.
„Nors nekilnojamojo turto kainų didėjimo lūkesčiai gali būti siejami su planuojamu euro įvedimu, vis dėlto manome, kad tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto kainoms euro įvedimas neturi. Jei prieš pat įvedant eurą ar iš karto jį įvedus atsirastų kokių nors reikšmingų būsto kainų pokyčių, jie būtų labai trumpalaikiai“, – sakė J.Varanauskienė.
Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2014 metų kovo mėnesį. Iš viso apklausti 1 065 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15―74 metai, iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.
