Registrų centras skelbia preliminarius būsto kainų duomenis, liudijančius, kad šių metų pradžioje visoje Lietuvoje ūgtelėjo parduodamo senesnės statybos būsto vidutinės kainos, o naujos statybos būstas, išskyrus individualius namus Vilniuje, pardavinėtas pigiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Bendras visos šalies būsto kainų indeksas antrą ketvirtį iš eilės išlieka teigiamas, iliustruodamas didžiosios dalies būsto brangimą.
Tiesa, teigiamos šio rodiklio reikšmės fiksuotos ir anksčiau, tačiau nuo 2008 m. pradžios bendras būsto kainų indeksas dar nė sykio neišliko teigiamas daugiau nei du ketvirčius iš eilės, tad šiandien dar trūksta pagrindo kalbėti apie tvirtą būsto brangimo tendenciją.
Senesnių butų kaina buvo vidutiniškai 5,9 proc. didesnė už analogiško sostinės būsto 2013 m. kainų vidurkį.
Negalutiniais duomenimis, pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina sudarė 3813 Lt/kv. m ir buvo 3,9 proc. didesnė nei paskutinius tris 2013 m. mėnesius.
Senesnių butų kaina buvo vidutiniškai 5,9 proc. didesnė už analogiško sostinės būsto 2013 m. kainų vidurkį.
Praėjusį ketvirtį Vilniuje parduotų naujos statybos butų vidutinė kaina buvo 4252 Lt/kv. m – 3,8 proc. mažesnė nei pernai spalio-gruodžio mėnesiais ir 4,1 proc. mažesnė už bendrą praėjusių metų naujų butų kainos vidurkį.
Sostinėje perleistų senesnės statybos individualių namų vidutinė kaina šiemet siekė 3212 Lt, vos vienu litu pranokdama ankstesnį ketvirtį vyravusias kainas, ir 7,3 proc. – 2013 m. kainų vidurkį šiame segmente.
Naujos statybos individualūs namai Vilniaus mieste sausį-kovą pardavinėti vidutiniškai už 2705 Lt/kv. M – 17,6 proc. brangiau nei ankstesnį ketvirtį ir 16,5 proc. daugiau už bendrą praėjusių metų kainų rodiklį.
Likusioje šalies dalyje, neapimančioje Vilniaus miesto, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė senesnės statybos butų kaina, negalutiniais skaičiavimais, sudarė 1650 Lt/kv. m – 12 proc. brangiau nei ankstesnį ketvirtį ir 8,1 proc. daugiau už 2013 m. vidurkį šiame rinkos segmente.
Naujos statybos butai didesnėje šalies dalyje praėjusį ketvirtį pardavinėti už vidutinę 2373 Lt kvadratinio metro kainą – 5,3 proc. pigiau nei ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį.
Naujos statybos butai didesnėje šalies dalyje praėjusį ketvirtį pardavinėti už vidutinę 2373 Lt kvadratinio metro kainą – 5,3 proc. pigiau nei ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį ir 1,4 proc. pigiau už bendrą ankstesnių metų naujų butų kainų vidurkį.
Sostinės neapimančioje Lietuvos dalyje senesnės statybos individualūs namai šių metų pradžioje buvo perkami už vidutinę 940 Lt/kv. m kainą, 3,1 proc. viršijusią ankstesnio ketvirčio ir 0,9 proc. – visų praėjusių metų vidurkį.
Pastaruosius tris mėnesius už Vilniaus ribų vyravusi naujos statybos individualių namų kaina praėjusių metų spalio-gruodžio atžvilgiu smuko 6,6 proc. iki 1643 Lt/kv. m, vos 1 proc. pranokdama bendrą 2013 m. analogiškų kainų vidurkį.
Naujos statybos būstas
Ieškodamas vidutinių naujos statybos būsto kainų smukimo paaiškinimo, Registrų centras išanalizavo per pastaruosius kelis metus Vilniuje įvykusius sandorius, kuriais pirmą sykį perleisti naujos statybos butai. Paaiškėjo, kad mažiau nei pusė parduotų tų pačių metų statybos butų buvo įregistruoti 100 proc. baigtumu. Nuo 32 iki 46 proc. parduotų einamųjų metų statybos butų baigtumas sudarė 85–99 proc., o maždaug kas dešimto buto baigtumas nesiekė 85 proc.
Mažesnis įregistruotas parduodamo būsto baigtumo procentas įtakoja naujos statybos būsto kainų indeksą, nes neaprėpia išlaidų, kurios sumokamos įrengiant būstą iki 100 proc. baigtumo.
Apskaičiuota galutinė 2013 m. būsto rinkos apyvarta
Galutiniais Registrų centro duomenimis, būsto rinkos apyvarta pernai persirito per 3,5 mlrd. Lt., beveik trečdaliu viršydama 2012 m. šalyje būstui įsigyti išleistų lėšų sumą.
Daugiau nei kas trečias būsto rinkoje pernai išleistas litas (33,8 proc.) buvo skirtas senesnės statybos butui Vilniuje įsigyti, o dar 32 proc. lėšų išleisti senesniems butams likusioje šalies dalyje.
Būsto rinkos apyvarta pernai persirito per 3,5 mlrd. Lt., beveik trečdaliu viršydama 2012 m. šalyje būstui įsigyti išleistų lėšų sumą.
Senesnės statybos namų įsigijimui Vilniuje pernai teko 2,5 proc. šalies būsto rinkos apyvartos. Sostinės neapimančioje šalies dalyje senesniems namams išleista dar 12 proc. visų pernai už būstą sumokėtų pinigų.
Naujos statybos butų pirkimui Vilniuje pernai išleistas beveik kas dešimtas (9,4 proc.) pernykštės būsto rinkos apyvartos litas, o didesnėje šalies dalyje už naujus butus sumokėta dar 3,8 proc. sudarantis metinės rinkos apyvartos dalis. Toje pačioje teritorijoje naujos statybos individualiems namams išleista dar 4,8 proc. pernykštės būsto rinkos apyvartos. Sostinėje pastatytų naujų namų pardavėjams teko tenkintis 1,7 proc. pernykštės rinkos apyvartos sudarančia pajamų dalimi.
Indeksas gali skirtis
Būsto kainų indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Lietuvos būsto kainos indeksas rengiamas Lietuvos banko užsakymu. Šie duomenys taip pat teikiami Europos centriniam bankui.
Registrų centro skelbiamas būsto kainos indeksas dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento rengiamo rodiklio.
