Pretendentai į geriausius metų nekilnojamojo turto projekus yra vertinami atsižvelgiant į 15 kriterijų, tarp jų dėmesys atkreipiamas ir į tai, kiek namas yra draugiškas aplinkai ir kaip atitinka aplinkosaugininkų reikalavimus.
Išrinkti geriausius
Anot M. Statulevičiaus, šio konkurso tikslas – šviesti visuomenę – supažindinti su NT rinkos naujovėmis ir pasiekimais. Kelti ne tik vartotojo reiklumą, bet ir kokybės kartelę vystytojams, atkreipti gyventojų dėmesį į aplinką ir jos kokybę. Konkursas „Už darnią plėtrą“ yra nekomercinis, atviras visiems vystytojams. „Renkami nekilnojamojo turto projektai skirtingose kategorijose: gyvenamojo būsto, komercinės statybos, visuomeninio ir kt. Tikslas – išrinkti patį geriausią kiekvienoje kategorijoje“, – sakė M. Statulevičius.
Anot jo, ne ką mažesnis siekis yra ir informuoti visuomenę apie tai, kas vyksta. „Nušviesdami komisijos vizitus, siekiame šviesti visuomenę apie nekilnojamojo turto projektus, norime, kad pirkėjas šviestųsi, taptų reiklesnis, daugiau žinotų apie tai, kur gyvena ir būtų reiklus vystytojams“, – kalbėjo LNTPA vadovas.
Komisiją, nuo kurios verdikto ir priklausys, kam atiteks nugalėtojo vardas, sudaryta iš dešimties narių, tai – skirtingų specializacijų architektai, inžinieriai, universitetų atstovai, finansininkai, vertinantys projekto ekonominį atsipirkimą ir kiti. Šiemet komisija jau aplankė tris į metų nekilnojamojo turto projektą pretenduojančius objektus – Vilniaus universiteto biblioteką, „Vilmestos“ 7-ąjį kvartalą Pilaitėje ir „Lofttown“. „Tai tik pirmieji objektai, kuriuos aplankė komisija, paraiškas galima teigti iki rugsėjo, taigi vizitų tikrai bus daugiau“, – sakė M. Statulevičius.
Už draugiškumą aplinkai – pliusai
Labai svarbu, kad pastatas derėtų su aplinka – turi būti įgyvendinti visi aplinkosauginiai reikalavimai, projektas turi būti draugiškas aplinkai, – J.Juršytė.
LNTPA vadovo teigimu, projektai vertinami pagal daugiau nei dešimtį kriterijų, tačiau galima pabrėžti svarbiausius dalykus. Labai svarbus objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslams (esamų gyvenamųjų vietovių teritorijų ar pastatų atnaujinimas, multifunkcionalumas, prieiga prie visuomeninio transporto ir kitos viešosios infrastruktūros, aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių uždavinių suderinimas, estetiškas aplinkos sutvarkymas ir apželdinimas).
Didelis dėmesys kreipiamas į potencialaus metų nekilnojamojo turto projekto architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę, pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Svarbūs yra ir objekto mažaenergių pastatų sprendiniai, atsinaujinantys energijos ištekliai. Komisija taip pat vertina projekto atitiktį nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominį projekto naudingumą, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai.Nelieka nepastebėti inovatyvūs ir netradiciniai sprendimai bei Lietuvos gamintojų produkcijos panaudojimas, įgyvendinant projektą.
Prie svarbių kriterijų galima priskirti ir organizacijos įvaizdį visuomenėje (veikla, skatinanti darnius santykius su vartotojais ir visuomene), ir verslo etiką. Vertinant projekto visumą komisijos žvilgsnis krypsta į aplinkosauginius aspektus. „Labai svarbu, kad pastatas derėtų su aplinka – turi būti įgyvendinti visi aplinkosauginiai reikalavimai, projektas turi būti draugiškas aplinkai. Papildomi taškai skiriami, jeigu yra įdiegti atsinaujinančios energetikos šaltiniai – saulės baterijos, terminis šildymas ir kt. Kuo mažiau taršos ir kuo daugiau draugiškų sprendimų“, – teigė J.Juršytė.
Verta paminėti ir pagarbos gamtos paveldui kriterijų. Svarbu, kad naujos statybos išsaugotų kaip galima daugiau gamtos ir, jeigu įmanoma, rūpintųsi naujomis žaliomis zonomis.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
