Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti būstą mažėjo antrą ketvirtį iš eilės

Namas Vilniaus Klaipėdos g.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Namas Vilniaus Klaipėdos g.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad, palyginti su pirmu 2014 metų ketvirčiu, vilniečiai gali įpirkti 1,5 kv. m mažesnio ploto būstą gyvenamuosiuose rajonuose nei Talino ar Rygos gyventojai. Palyginti su antru 2013 metų ketvirčiu, įperkamo būsto plotas 2014 metais sumažėjo 1,2 kv. metro.

Talino gyventojų įperkamas būsto gyvenamuosiuose rajonuose plotas, mažėjęs nuo pat 2013 metų pradžios, 2014 metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, padidėjo 0,4 kv. m, tačiau, palyginti su antru 2013 metų ketvirčiu, buvo net 5,5 kv. m mažesnis. Rygos gyventojų įperkamas būsto plotas per ketvirtį sumažėjo 1,2 kv. m, tačiau per metus beveik nepasikeitė (sumažėjo vos 0,1 kv. m). 

SEB banko duomenimis, vilniečio įperkamas būsto plotas vis dar yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų butų. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas antrą 2014 metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (38,4 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 49,6 ir 41,8 kv. m standartinius senos statybos būstus miegamuosiuose rajonuose. 

Būsto kaina didėjo dėl didesnės paklausos. Viena vertus, šią didesnę paklausą galima sieti su laukiamu euro įvedimu ir gyventojų noru piniginį turtą paversti kitos rūšies turtu, – sakė J.Varanauskienė.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, neigiamą įtaką būsto įperkamumo rodikliui darė šiek tiek didesnės būsto kainos ir šiek tiek didesnės paskolų palūkanos. Remiantis įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, senos statybos butai Lietuvos sostinėje per pusmetį pabrango apie 10 proc., t. y. daugiau, negu didėjo vidutinis darbo užmokestis.

Lietuvos banko skelbiama statistika rodo, kad būsto paskolų eurais palūkanos antrą ketvirtį buvo vidutiniškai 0,02 proc. punkto didesnės negu pirmą 2014 metų ketvirtį. „Būsto kaina didėjo dėl didesnės paklausos. Viena vertus, šią didesnę paklausą galima sieti su laukiamu euro įvedimu ir gyventojų noru piniginį turtą paversti kitos rūšies turtu. Kita vertus, svarbi ir bendra ekonominė aplinka: Latvijoje ir Estijoje būsto kainos per šį laikotarpį taip pat didėjo, nors šiose šalyse euras jau įvestas“, – sakė J.Varanauskienė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką