Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje sparčiai auga butų kainos, tačiau jos vis dar 30 proc. žemesnės nei prieš krizę

„Vilniaus pergalės“ kaminas
15min.lt/Audriaus Gavėno nuotr. / „Vilniaus pergalės“ kaminas
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniuje aktyviai perkami butai. Per pirmąjį ketvirtį jų nupirkta 53 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pastaruoju metu paspartėjo ir kainų augimas, tačiau nekilnojamojo turto kainos vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio.

„Swedbank“ analitikai ketvirtadienį pristatė būsto rinkos tendencijas. Per penkis mėnesius Vilniuje butų kainos išaugo net 8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Mes nebesitikime tokio spartaus aktyvumo augimo. Pastaruoju metu aktyvumas kiek atslūgo, vidutinė kaina toliau didėja. Palyginti su piku tiek kainą, tiek aktyvumą, tai sausį gegužę aktyvumas yra 9 proc. mažesnis nei piko metu. O kaina – vis dar 30 proc. mažesnė nei piko metu“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Būsto rinkos aktyvumo ir kainų augimo pikas buvo pasiektas 2007-2008 metais. Piko lygį, pasak ekonomistės, nekilnojamojo turto kainos galėtų pasiekti šio dešimtmečio pabaigoje.

Augant nekilnojamojo turto kainoms, mažėja gyventojų galimybės nusipirkti būstą Vilniuje. Pernai vilniečiai galėjo sau leisti įsigyti 72 kvadratinių metrų būstą, šiemet – 71 kvadratinio metro. Tuo metu Rygoje būsto, kurį gali įsigyti gyventojas, plotas išaugo nuo 82 iki 90 kvadratinių metrų. Talino gyventojai gali leisti sau nusipirkti butą iki 79 kvadratinių metrų ploto.

Pasak V.Šeškutės, būsto įperkamumas nemažės, jeigu nekilnojamojo turto kainos augs maždaug tokiu pačiu tempu, kaip ir atlyginimai – apie 5 proc.

Dauguma sandorių yra sudaroma nuosavomis lėšomis, o ne imant paskolas. Grynųjų pinigų kiekis nuo praėjusių metų pabaigos sumažėjo 826 mln. Lt.

Sandorių NT rinkoje šiuo metu yra sudaroma tik 9,2 proc. mažiau, nei piko metu. Dėl to kyla įtarimas apie naujo burbulo formąvimąsi.

Pagrindinė priežastis, dėl kurio keliamas klausimas, ar Lietuvoje formuojasi naujas nekilnojamojo turto burbulas, yra ta, kad sandorių skaičius mažai atsilieka nuo krizės. Tačiau aktyvumas dar nereiškia burbulo formavimosi. „Swedbank: vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad burbulo ženklų Lietuvoje nėra. NT nebėra pervertintas, o gyventojai perka būstą dėl to, kad turi tam lėšų. Per pastaruosius penkerius metus gyventojai sukaupė daug lėšų. Nekilnojamojo turto rinką atvėsino atsakingo skolinimosi taisyklės, numatančios, kad gyventojas turi įnešti pradinį įnašą, pirkdamas būstą.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad gerėjantys lūkesčiai, rekordinės santaupos, žemos palūkanos, didėjantys atlyginimai ir brangstanti nuoma yra kiti svarbūs veiksniai, skatinantys nuomininkus rimtai svarstyti apie nuosavą būstą. Be to, būsto paklausą didžiuosiuose miestuose didina ir iš mažesnių miestų atvykstantys gyventojai bei butus perkantys emigrantai.

„Kita priežastis – gyventojai, laukdami euro įvedimo, priima sprendimus, susijusius su savo santaupomis“, – sakė ekonomistas.

Dauguma sandorių yra sudaroma nuosavomis lėšomis, o ne imant paskolas. Grynųjų pinigų kiekis nuo praėjusių metų pabaigos sumažėjo 826 mln. Lt.

Kainos į viršų nešoks

Vilniuje butų kainos per penkis mėnesius augo 8 proc. Gegužę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje metinis butų kainų augimas viršijo 10 proc.

N.Mačiulis sakė, kad NT kainos turėtų augti nuosekliai. Tą visų pirma leidžia užtikrinti didelė butų pasiūla. Iki krizės butų trūko, todėl jų kainos ir kilo kaip ant mielių.

Be to, ekonomisto teigimu, spekuliacijoms kelią užkerta Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės, reikalaujančios sukaupti bent 15 proc. būsto kainos ir paskolos aptarnavimui skirti ne daugiau nei 40 proc. savo pajamų.

Rygoje – butų įperkamumo šuolis

Butų įperkamumas Vilniuje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 3 punktais iki 128,2. Taline įperkamumas dėl ypač spartaus butų kainų augimo per metus sumažėjo sparčiau - nuo 164 iki 143,3. Po šio kritimo įperkamumo skirtumas tarp Vilniaus ir Talino šių metų pradžioje buvo mažiausias nuo 2007 metų pabaigos. Tuo tarpu Rygoje gana spartus atlyginimų ir nuosaikesnis butų kainų augimas lėmė tolesnį įperkamumo augimą (nuo 148,6 iki 163,8). Tai reiškia, kad Rygoje namų ūkių pajamos buvo 63,8 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą. Vilniuje namų ūkių pajamos pakankamas viršijo 28,2 proc., o Taline – 43,3 procento.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – taigi, būstas tampa lengviau įperkamas.

Lengviausia butą įpirkti buvo Alytaus gyventojams, kur namų ūkių atlyginimai buvo beveik 4 kartus didesni nei pakankami įpirkti 55 kvadratinių metrų ploto butą.

„Įperkamumas Vilniuje šiek tiek sumažėjo, nes 3,8 proc. siekęs atlyginimų augimas atsiliko nuo butų kainų augimo, kuris pirmąjį ketvirtį paspartėjo iki 5,6 proc. Nedidelės, bet neigiamos įtakos įperkamumui turėjo ir šiek tiek padidėjusios būsto paskolų palūkanos Lietuvoje. Visgi Lietuvoje palūkanos išlieka žemiausios tarp Baltijos šalių. Žvelgiant į ateitį, būsto paskolų palūkanos dėl Europos Centrinio Banko vykdomos politikos žemame lygyje išliks artimiausius porą metų ir butų įperkamumo nemažins“, – komentuoja V. Šečkutė.

Būsto įperkamumo indeksas, kurį „Swedbank“ skaičiuoja devyniuose Lietuvos miestuose, šių metų pradžioje rodė, kad lengviausia butą įpirkti buvo Alytaus gyventojams, kur namų ūkių atlyginimai buvo beveik 4 kartus didesni nei pakankami įpirkti 55 kvadratinių metrų ploto butą. Tuo tarpu Neringoje atlyginimai buvo dvigubai mažesni nei pakankami, norint įsigyti tokio paties ploto butą.

Pasak „Swedbank“ ekonomistės, šis skirtumas visų pirma susidaro dėl skirtingos butų paklausos. Vidutinio dydžio Lietuvos miestuose būsto paklausa yra kur kas mažesnė dėl nepalankių demografinių tendencijų, o Neringos kurorte butus pageidauja įsigyti ne tik kitų Lietuvos miestų gyventojai, bet ir užsieniečiai. Iš didžiųjų Lietuvos miestų įpirkti butą buvo lengviausia Kaune, kur namų ūkių atlyginimai buvo daugiau nei 2 kartus didesni nei pakankami įpirkti butą. Klaipėdoje jie buvo 76 proc. didesni nei pakankami. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką