Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ambicinga penkiametė: Energetikos ministerija bando apžioti daugiau, nei gali nuryti

Atominė elektrinė, SGD terminalas, elektros jungtys, sinchronizacija, atsinaujinančios energetikos skatinimas, reforma šilumos ūkyje – prieš penkerius metus atkurta Energetikos ministerija puolė spręsti visų opių sektoriaus klausimų. Kol vieni projektai sėkmingai juda į priekį, kiti garsiai bliūkšta arba dūla stalčiuose.
Energetikos ministerija
Energetikos ministerija / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Lygiai prieš penkerius metus, sausio 27 dieną, buvo atkurta Energetikos ministerija. Nors per tą laiką situacija energetikos ūkyje reikšmingai nepasikeitė, viliamasi, kad ambicingi ministerijos projektai išvaduos Lietuvą iš Rusijos gniaužtų ir galbūt palengvins vartotojų gyvenimą.

2009 metais įkurta Energetikos ministerija ėmėsi ambicingų projektų – jau šiemet turėtų pradėti veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas, po metų bus baigtos elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, parengti net 2 atominės elektrinės projektai, parengtas šilumos ūkio reformos planas.

Tačiau iš esmės energetikos ūkyje kol kas mažai kas pasikeitė – verslo išlaidos energijos ištekliams ir toliau ženkliai auga, vis daugiau ir gyventojams tenka mokėti už dujas ir elektrą, atsinaujinančios energetikos skatinimas patyrė fiasko.

Prasti specialistai

„Matau pagrindinę problemą, kaip ir su visomis ministerijomis, – yra ribotas ministerijos biudžetas, ribotos galimybės prisikviesti tikrai gerų specialistų į ministeriją, dėl to ir sprendimai išeina tokie kreivi šleivi“, – 15min.lt sakė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos vadovas.

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius

Pasak jo, Energetikos ministerijos atkūrimas buvo teisingas žingsnis – energetikos sektoriuje problemų iš tiesų yra daug. Tačiau ministerija dar neišsprendė daugelio klausimų.

„Visa ministerijos energija buvo skiriama valstybės energetiniams projektams. Buvo visiškai apleistas pačios sistemos, kuri motyvuotų visus energetikos rinkos dalyvius elgtis taip, kaip naudinga valstybei, kūrimas“, – sakė M.Nagevičius.

Pasak jo, reikia daugiau kalbėti, pavyzdžiui, apie efektyvų energijos naudojimą. Taupyti energiją padėtų ne tik renovacija, bet ir kiti įvairūs projektai.

„Energijos efektyvumas yra kur kas platesnis klausimas. Europos Sąjungos direktyvoje numatomas energijos efektyvumo skatinimas pramonėje, energijos perdavimo efektyvumo didinimas. Šia kryptimi nebuvo jokio judesio“, – sakė M.Nagevičius.

Nuomonei, kad Energetikos ministerija yra reikalinga, pritarė ir Lietuvos energetikos instituto direktorius Eugenijus Ušpuras.

Asmeninio archyvo nuotr./Prof. Eugenijus Ušpuras
Asmeninio archyvo nuotr./Prof. Eugenijus Ušpuras

„Tų naujų produktų vystymasis paspartėjo atkūrus Energetikos ministeriją. Gal ji nevienareikšmiškai buvo vertinama – vieniems patiko, kitiems nepatiko, bet  aišku, kad žymiai suintensyvėjo veikla energetikos srityje valstybinių įmonių, organizacijų“, – sakė E.Ušpuras.

Ambicingi planai

Energetikai gyrė Energetikos ministerijos projektus – elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tačiau būtent dėl tokių didelių ir ambicingų projektų nuošalėje liko kiti svarbūs klausimai.

Pavyzdžiui, šilumos ūkio pertvarka. Atkurtai Energetikos ministerijai pirmas vadovavęs Arvydas Sekmokas šilumos ūkio reformos planą pristatė tik prieš kadencijos pabaigą. A.Sekmoką Jaroslavas Neverovičius pakeitė daugiau nei prieš metus, tačiau šildymo sezonas vis dar yra vienas didžiausių Lietuvos gyventojų baubų.

Pasak E.Ušpuro, negalima sakyti, kad nieko nedaroma, tačiau procesas vyksta lėtai.

„Praėjusios kadencijos Vyriausybė nespėjo – tik prieš kadencijos pabaigą pradėjo kalbėti, kad šilumos ūkyje reikia reformą daryt. O ši Vyriausybė ir Energetikos ministerija dirba prie studijos, jos yra daromos, eina link pabaigos. Tas yra vykdoma, tik kol kas apie tai anksti kalbėti. Bet diskusijos jau pradėtos ir su pačiais šilumininkais, ką reikia daryti“, – sakė energetikas.

Patys tikslai teisingi suformuluoti, bet terminai pernelyg optimistiški,  – apie didžiuosius energetikos projektus kalbėjo E.Ušpuras.

Pasak jo, Lietuva moka rašyti energetikos strategijas – jose numatyti teisingi tikslai. Tačiau politikai iškelia pernelyg ambicingus tikslus. Būtent todėl atrodo, kad Lietuva nemoka spręsti energetikos ūkio klausimų.

„Kai kur tikslai buvo ambicingi, kai kur nerealūs terminai. Prisidėjome prie 2007  metų strategijos rengimo. Siūlėme, kad atominė elektrinė turėtų būti 2030 metais, o buvo įrašyti 2015 metai. Patys tikslai teisingi suformuluoti, bet terminai pernelyg optimistiški. Bet čia jau politikų noras buvo, ne programos rengėjų. Rengėjai pasiūlė vienus terminus, o Vyriausybė ir Seimas norėjo, kad jie gražiai atrodytų“, – sakė E.Ušpuras.

Prisileidžia specialistus

„Energetikos ministerija dirbdavo visiškai izoliuotai. Buvo tokia politika – neprileisti energetikų prie energetikos“, – apie A.Sekmoko vadovavimo Energetikos ministerijai laikus kalbėjo M.Nagevičius.

Po to, kai ministru tapo J.Neverovičius, esą prasidėjo konsultacijos su energetikais, su įvairiomis organizacijomis.

„Kol kas visiškai nepasikeitė Energetikos ministerijos kompetencija. Čia yra struktūrinė turbūt visų valstybės sričių problema. Daroma labai daug klaidų, daroma lėtai. Geranoriškumo, noro spręsti lyg ir padaugėjo. Apie rezultatus dar anksti kalbėti. Lėtai viskas vyksta, praėjus pusantrų metų negalime sakyti, kad kažkas labai pasikeitė rezultatų prasme“, – sakė M.Nagevičius.

Energetikos ministerijai koją kišo ir tai, kad ji negalėjo daryti įtakos Europos Sąjungos paramos paskirstymui. Lėšas projektams skirstė Ūkio ministerija. Tačiau dabar iniciatyva perėjo į Energetikos ministerijos rankas, todėl jos specialistai turėtų kruopščiai išanalizuoti situaciją ir nuspręsti, kokius energetikos projektus reikėtų remti.

„Reikia dirbti prie ES struktūrinių fondų skirstymo sistemos rengimo 2014-2020 metams. Čia yra labai aktualus klausimas. Kiekvieni metai labai daug kainuoja Lietuvai, todėl laiko prasme tą yra labai aktualu daryti dabar, paskirstyti aiškius prioritetus. Valstybiniai projektai, aišku, turi būti vystomi. Bet neturi būti apsiribojama tik jais“, – sakė M.Nagevičius.

Atominiai planai

Nuo tada, kai pradėjo veikti atkurta Energetikos ministerija, buvo parengti ir taisyti jau du atominės elektrinės Visagine planai. Po to, kai žlugo LEO LT projektas, A.Sekmokas pristatė projektą su „Hitachi“. Tuomet nutarta, kad naujosios Visagino AE akcininkai bus ne tik regioniniai partneriai, bet ir branduolinio reaktoriaus tiekėja japonų „Hitachi“ įmonė.

Luko Balandžio nuotr./„Hitachi“ yra pasirengusi investuoti Lietuvoje, tačiau atsakymo iš Lietuvos vis nesulaukia
Luko Balandžio nuotr./„Hitachi“ yra pasirengusi investuoti Lietuvoje, tačiau atsakymo iš Lietuvos vis nesulaukia

Po 2012 metų rinkimų į Seimą ir patariamojo referendumo dėl atominės elektrinės, projektas pakibo ant plauko. Kol kas neaišku, ar naujas branduolinis reaktorius bus statomas, nors „Lietuvos energijos“ specialistai jau pristatė naują atominės elektrinės verslo planą.

Jame numatyta daugiau skolintis, nei buvo siūloma A.Sekmoko. Taip pat žadama pigesnė elektra. Rašėme, kad iš principo naujasis projektas mažai skiriasi nuo, kuris buvo parengtas, kai Energetikos ministerijai vadovavo A.Sekmokas.

Kad atominės elektrinės projektas yra silpnas, įvardijo patys jo kūrėjai.

Saulės burbulas

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės, iki 2020 metų turės pasiekti, kad 20 proc. reikalingos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau valstybės bandymas skatinti saulės energetikos plėtrą patyrė fiasko.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Aplyta saulės baterijų elektrinė
Jurgitos Lapienytės nuotr./Aplyta saulės baterijų elektrinė

Lietuvos Seimas, susigriebęs, kad saulės elektrinių plėtra yra per greita, ją išvis sustabdė. Saulininkai jėgaines statyti puolė išgirdę valstybės pažadą, kad jų pagaminta elektra bus superkama už 1,44 Lt/kWh kainą.

Tokiu tarifu verslininkai turėjo džiaugtis 12 metų. Tačiau pernai Seimas sustabdė saulės energetikos plėtros bumą. Dabar elektra iš saulės jėgainių superkama beveik triskart pigiau, nei žadėta 2011 metais.

Šimtai saulininkų dėl pakeistos tvarkos skundžiasi teismui. Jie tikina patyrę nuostolių, nes už 1,44 Lt parduoti kilovatvalandę energijos valstybei tikėjosi 12 metų.

Tuo metu energetikai jau pradeda kalbėti, kad, sprogus saulės energetikos burbului, pučiasi naujas – biokuro   – burbulas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius