Austrijos prašymas teismui atšaukti EK pritarimą šiam, apytikriai 12,5 mlrd. eurų vertės vienintelės AE Vengrijoje plėtros projektui argumentuotas tuo, jog toks sprendimas priimtas deramai neįvertinus jo įtakos Europos Sąjungos rinkai, taip pat valstybinio finansavimo teisėtumą.
„Branduolinė energetika nėra nei stabilaus apsirūpinimo elektra šaltinis, nei atsakas į klimato kaitą. Subsidijų branduolinės energetikos objektams klasifikavimas kaip nežalingų – klaidingas EK energetikos politikos signalas“, – teigiama Austrijos pranešime.
Tai jau antras Austrijos kreipimasis į teismą dėl branduolinės energetikos projektų subsidijavimo – 2015-aisiais pateiktas panašus ieškinys dėl AE Anglijos pietvakariuose projekto. Ši pretenzija tebenagrinėjama.
Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ dviejų naujų Pakšo AE reaktorių statybos sutartį pasirašė 2014-ųjų pabaigoje, prieš tai Rusijai ir Vengrijai pasirašius tarpvyriausybinę sutartį dėl 10 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos šiam projektui finansuoti.
2016-ųjų rudenį EK nutraukė metus trukusį šio projekto finansavimo išsamų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti ar projektas, dėl kurio „Rosatom“ varžėsi su Prancūzijos „Areva“ bei JAV ir Japonijos „Westinghouse“, atitiko ES konkurencijos taisyklėms.
Pernai kovą ES antikartelinės tarnybos patvirtino prieštaringai vertinamą vienintelės Vengrijoje branduolinės jėgainės plėtros planą, taip pašalindamos paskutinį kliuvinį projektui realizuoti.
Netrukus po to Vengrijos branduolinės energetikos agentūra išdavė bendrovei „MVM Paks II“ licenciją projektuoti naujų reaktorių aikštelę. Statybą planuojama pradėti šiemet, o du nauji reaktoriai, kurių kiekvieno galia būtų 1200 megavatų, turėtų pradėti veikti 2025-2026 metais.
1982 metais pradėjusioje veikti Pakšo AE įrengti keturi rusiški VVER tipo branduoliniai reaktoriai, kurių bendra galia yra 2000 megavatų. 2009 metais Vengrija nusprendė pastatyti dar du reaktorius. 2011 metais planuotas ir vėliau metams atidėtas Pakšo AE plėtros konkursas taip ir nebuvo paskelbtas.
