Per artimiausius penkiolika metų Baltijos regione bus uždaryta nemažai elektros gamybos šaltinių, kurių bendra galia sieks beveik pustrečio tūkstančio megavatvalandžių, o atsiras tik dešimtadalis to, ko bus netekta. Kažkurį laiką gelbės jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvoje, jungtys Estijoje. Tačiau jau po septynerių metų bus justi 200 MW deficitas, skaičiuoja pirmą kartą trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atlikta analizė.
„Supraskim, tai – dideli pinigai. Vien „Nordbalt“ kainavo virš 350 mln., Elektrėnų 9 blokas – virš 380 mln., tai dideli pinigai. Sprendimai atsakingi, juos reikia regioniškai priimti. Galios trūksta regione, nekalbu apie Lietuvą, kalbu apie 3 valstybes, Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – sakė Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Pasak „Litgrid“ vadovo, labiausia reikės tokių elektros gamybos šaltinių, kurie būtų patikimi ir saugūs, įjungiami vos per 30 sekundžių, nes vien elektros jungtimis pasikliauti negalima. D. Virbicko teigimu, vietos gamyba patikimesnė ir saugesnė. Be to, augant elektros vartojimui, reikia vis didesnių pajėgumų.
Žiūrint dar toliau, iki 2032-ųjų, jei elektros vartojimo poreikiai didės, prireiks dar beveik 500 megavatų elektros pajėgumų.
Kol kas rinkoje, dėl mažų elektros kainų, dideli gamybos pajėgumai nėra plėtojami. Plėtojami tik atsinaujinantys šaltiniai, bet tik dėl to, kad ši gamyba subsidijuojama valstybių.
Šiuo metu svarstoma, kad po 2025-ųjų, elektros rezervą galėtų užtikrinti hidroelektrinės – galvojama tokias plėtoti Estijoje arba Lietuvoje, Kruonio hidroelektrinėje pastatant penktąjį agregatą.
„Regioniniu mastu turime priimti sprendimus. Lietuva gali pasiūlyti šitą objektą, kuris gali būti vystomas, o patys sprendimai be abejo priklausys nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro susitarimo, bendro požiūrio. Bet apskritai bendras požiūris, kad mes į generaciją žiūrime regiono mastu, tai didelis laimėjimas“, – džiaugėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Beje, Baltijos šalys iki 2025 m. tikisi atsijungti nuo iš Maskvos valdomos sinchroninės zonos ir prisijungti prie Vakarų Europos elektros sistemų, o čia būtina aukštesnio lygio elektros gamyba, sako „Litgrid“.
Energetikos ministras svarsto, kad trims Baltijos šalims dėl energijos gamybos šaltinio reiktų apsispręsti iki 2020-ųjų. Kaip tik šiuo metu atliekama Kruonio elektrinės naujo bloko statybos kaštų ir naudos analizė. Jos rezultatai gali lemti, kur ir kokį elektros gamybos šaltinį pasirinks trys Baltijos šalys.
