Priėmus teigiamą sprendimą, bus uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektą. Jis atvers kelią Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovėms kitą savaitę pateikti paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo.
BEMIP posėdyje dalyvausiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Baltijos šalys ir Lenkija pritars techniniams projekto sprendiniams, o artėjantys rinkimai visose trijose Baltijos šalyse nesutrukdys sklandžiam projekto įgyvendinimui.
„Tikiuosi, kad visos Baltijos šalys ir Lenkija pritars šiam scenarijui, duos jam „žalią šviesą“ ir tuomet galėtume judėti link kito etapo, tai yra paraiškos ENTSO-E, oficialiai pradėti ENTSO-E procedūrą, kas yra esminis žingsnis sinchronizacijos procese“, – BNS trečiadienį sakė energetikos ministras.
Lenkijos Gdansko energetikos instituto mokslininkų siūlomas galutinis projekto scenarijus numato, kad be esamos „LitPol link“ jungties ir naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos, bus įrengti sinchroniniai kompensatoriai, būtini, jei nutrūktų jungtis „LitPol Link“ ir sistema veiktų „salos“ režimu.
Energetikos ministras neatskleidė, kur ir kiek tokių kompensatorių būtų įrengta.
Neoficialiomis BNS žiniomis, kompensatoriai būtų įrengti Latvijos ar Estijos hidroelektrinėse bei kituose hidroįrenginiuose, pavyzdžiui, Kruonio HAE. Numatomi du scenarijai: įrengus mažiau tokių kompensatorių, reikėtų mažiau investicijų, bet didesnių operacinių kaštų, o jų įrengus daugiau, kaštai, skaičiuojama, būtų mažesni maždaug 100 kartų.
Energetikos ministro teigimu, Baltijos šalys suinteresuotos, kad jų operaciniai kaštai, tai yra sistemos išlaikymo kaina, būtų kuo mažesnė, o didžiąją investicijų dalį – 75 proc. – turėtų padengti ES.
Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo.
Anksčiau skelbta, kad visas sinchronizavimo projektas kainuos apie 1 mlrd. eurų. Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – neoficialiomis žiniomis, jo vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 metais.
