Dujų vamzdžio politizavimas ridena „Gazprom“ į prarają

„Gazprom“ – didžiausia ir svarbiausia Rusijos monopolija – kasdien vis labiau primena sovietinę ministeriją: tie patys veidmainiški planai, toks pats niekuo nepagrįstas triumfas, tas pats politinių tikslų siekimas, pakenkiant efektyvumui ir ekonomikai. Apie „Gazprom“ politinį vamzdį rašo Rusijos opozicijos portalas newtimes.ru.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vicepremjeras Zhang Gaoli
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vicepremjeras Zhang Gaoli / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Gazprom“ valdyme yra akivaizdžių trūkumų. Apie tai liudija ir skaičiai. Gamtinių dujų gavyba stabiliai krenta. Nuo 2006 metų, kai per metus būdavo išgaunama 556 mlrd. kubinių metrų dujų, gavyba nukrito iki 487 mlrd. kubinių metrų praėjusiais metais. Prognozuojama, kad šiemet gavyba bus dar mažesnė ir sieks 450 mlrd. kubinių metrų.

Bendrovės pelnas pirmąjį pusmetį krito 25 proc., o grynasis pelnas – 21,6 proc. (per pirmąjį ketvirtį fiksuotas skaudus 41 proc. kritimas). Kitos kompanijos džiaugiasi – per metus jų išgaunama rusiškų gamtinių dujų dalis išaugo nuo 21 iki 28 proc.

„Gazprom“ rinkos traukiasi. Dėl politinių priežasčių buvo prarasta pati svarbiausia užsienio rinka – Ukraina, kuriai per metus reikėdavo apie 59 mlrd. kubinių metrų dujų. Europoje dujų pirkėjai siekia „Gazprom“ kainų peržiūros ir reikalauja kompensacijų už permokas.

Suskystintųjų gamtinių dujų rinkos užkariauti nepavyksta: Štokmano projektas yra užšaldytas, neaiškus Vladivostoko projekto likimas.

„Gazprom“ gavyba vis dar vykdoma sovietiniais metodais, yra ignoruojamos dujų pramonės perspektyvos, kurios leis panaudoti ne tik metaną, bet ir kitus gamtinių dujų elementus.

Bendrovės vadovo Aleksejaus Milerio premija siekia 2,5 mln. rublių per dieną – tai daugiau, nei „Gazprom“ vidutiniškai išleidžia dujofikacijai Rusijos regionuose.

Gigantiški infrastruktūriniai projektai, pradėti dėl politinių tikslų, reikalauja vis daugiau resursų, bent jau didesnio dujotiekio pralaidumo. Trasų tiesimo kaštai 2-3 kartus viršija sumas, už kurias tokie projektai yra įgyvendinami užsienyje.

„Gazprom“ taip pat gali pasigirti labai smarkiai augančiomis vadovaujančio personalo algomis. Bendrovės vadovo Aleksejaus Milerio premija siekia 2,5 mln. rublių per dieną – tai daugiau, nei „Gazprom“ vidutiniškai išleidžia dujofikacijai Rusijos regionuose.

Strateginių sprendimų priėmimo sistema įmonėje vyksta užburto rato principu. A.Mileris už savo sprendimus atsiskaito Kremliui, iš kurio ir gauna nurodymus, kaip elgtis. A.Mileris rengia labai optimistines ataskaitas ir pateikia labai nerealistines prognozes. Daugumą problemų ataskaitos nutyli ir vadovavimas kompanijai vis labiau degraduoja.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aleksejus Mileris
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aleksejus Mileris

2006 metų balandį A.Mileris sakė, kad „Gazprom“ rinkos kapitalizacija pasieks trilijoną dolerių per septynerius metus. Tačiau nuo to laiko ji krito smarkiau nei kitų rusiškų kompanijų ir dabar nesiekia ir 100 mlrd. dolerių.

2011 metais A.Mileris patikino Vladimirą Putiną, kad per dešimtmetį dujų paklausa Europoje išaugs 200 mlrd. kubinių metrų per metus, ir didžiąją dalį paklausos patenkins Rusija. Tai lėmė sprendimus statyti naujas dujų eksporto sistemas, nors jau ir esamų sistemų galingumo užtektų dabartinio eksporto apimtims padvigubinti.

Tačiau gyvenimas parodė, kad senajame žemyne gamtinių dujų paklausa auga kur kas lėčiau, nei norėtų Rusijos monopolistas, o vartotojai ieško, kuo skubiai pakeisti „Gazprom“ dujas.

BP ekspertų apskaičiavimais, 2025-2030 Europos Sąjungoje gamtinių dujų poreikis išaugs vos 30 mlrd. kubinių metrų per metus, o šį poreikį patenkins SGD, kurių Rusija Europai netiekia.

2009 metų rudenį A.Mileris pažadėjo per 4-5 metus užkariauti 10 proc. Amerikos rinkos, ir aukščiausi Rusijos valdžios veikėjai įsikando šią frazę iš fantastikos srities ir kartojo ją įvairiuose tarptautiniuose susirinkimuose.

Viskas nuėjo taip toli, kad susitikimo su užsienio investuotojais metu tuometė ekonominės plėtros ministrė Elvira Nabiulina pareiškė, kad, jeigu europiečiams nepatiks „Gazprom“ kainos ir kontraktų sąlygos, visos gamtinės dujos bus nukreipiamos į Amerikos rinką.

Rinkos ekspertai sukiojo pirštą prie smilkinio tai išgirdę, ir nesuprato, kaip galima to meto kainas Europoje (310-315 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų) norėti iškeisti į amerikietiškas kainas (130-159 doleriai už tūkstantį kubinių metrų dujų), jau nekalbant apie JAV gamtinių dujų importo poreikį – amerikiečiai patys jau gali eksportuoti dujas.

Išsamų straipsnį apie „Gazprom“ rusų kalba galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius