Esamame direktyvos projekte numatyta, kad kuro gamintojai privalėtų matuoti CO2 išmetimą („CO2 pėdsaką“), susijusį su gaminiais. Be to, kuras, pagamintas išmetant daug CO2, būtų apskritai uždraustas Europos Sąjungoje. Tarp tokių kuro rūšių patektų ir dyzelinas bei kiti naftos produktai, pagaminti iš naftingųjų skalūnų.
Pasak „Eesti Päevaleht“, tai būtų didelė problema Estijos ekonomikai – skaičiuojama, kad priėmus tokias direktyvos nuostatas, Estijos BVP sumažėtų iki 4 proc. – maždaug 700 mln. eurų (apie 2,42 mlrd. litų).
Dienraštis pranešė, kad Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas gynė Estijos naftingųjų skalūnų pramonę prieš Europos Tarybos narius.
„Platesnis vietos energijos šaltinių išnaudojimas padėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir pagerintų ekonomikos plėtrą“, – teigė jis tarybai.
Be to, A.Ansipas dėl šios kuro kokybės direktyvos projekto buvo susitikęs su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuriam aiškino, kokią įtaką naftingųjų skalūnų pramonė turi Estijos ekonomikai, ir kad šiuo metu daug investicijų yra nukreipta į kuro gamybos iš šių skalūnų plėtrą, kuri yra mažiau tarši nei skalūnų deginimas elektrai gaminti.
„Jeigu būtų priimtas esamas direktyvos variantas, taptų praktiškai neįmanoma ES rinkoje pardavinėti automobiliams skirtą dyzeliną, pagamintą iš naftingųjų skalūnų, ir verslininkams tektų arba atsisakyti savo investicijų į gamyklas, arba nukreipti savo gaminius į trečiąsias šalis“, – Estijos Vyriausybės pranešime spaudai cituojamas A.Ansipas.
Kuro kokybės direktyvos projektas pasirodė dar pernai, tačiau dėl Estijos ir kelių kitų ES šalių skatinimo atlikti išsamesnius tyrimus, buvo pristabdytas. Manoma, kad diskusijos dėl direktyvos dar truks nuo 6 iki 12 mėnesių.
