„Mūsų pagrindiniai tikslai – išlaikyti produkcijos pajėgumus ir plėtoti skirtingus ir įvairius elektros gamybos būdus. Ypač tuos, kurie yra draugiški aplinkai. Parkas Narvoje gali būti paskutinis didelis vėjo jėgainių parkas Estijoje, o didesnis dėmesys bus kreipiamas elektros energijai iš biomasės. Ji yra pigesnė ir iš jos galima pagaminti daugiau energijos“, – sako „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.
Narvos vėjo jėgainių parkas ne tik gamins atsinaujinančią energiją, bet lokacija jo statybai buvo pasirinkta atsižvelgus į tvarumo dėsnius. Jis pastatytas nekertant miškų ir neužstatant dirbamos žemės – ant buvusio pelenų iš senos elektrinės sąvartyno.
Beveik 200 mln. litų (57 mln. eurų) kainavęs Narvos vėjo jėgainių parkas įrengtas 40 metrų virš jūros lygio. Jo bendra galia – 39,1 megavato. Tam, kad jėgainės išliktų stabilios ant pelenų pagrindo, kiekviena iš jų pastatyta ant 14 kojokų. Vienas kojokas sveria 2,5 tūkst. tonų, o bendra vėjo jėgainių parko masė – 59 mln. tonų.
Investicijos į Pakri pusiasalyje įrengtą vėjo jėgainių parką – beveik 114 mln. litų (33 mln. eurų). Jis pastatytas 21-24 metrų virš jūros lygio. Jėgainių jėgainių aukštis, įskaičius sparnų ilgį, siekia 135 metrus nuo žemės. Bendra vėjo jėgainių galia 22,5 megavato.
Pastačius vėjo jėgainių parką Pakri pusiasalyje, šalia esantis Paldiskio tapo pirmuoju miestu Estijoje, naudojančiu tik „žalią“ energiją. Aplink miestą atsinaujinančios energijos pagaminama netgi daugiau nei jam reikia.
Šiame pusiasalyje aplinkai draugiška energija gaminama nuo 2004 metų. Šiandien jame elektrą gamina 26 vėjo jėgainės iš kurių devynios priklauso „Eesti Energia“. Bendra pusiasalyje veikiančių vėjo jėgainių galia – 63,4 megavato.
Iki šiol Estijos elektros tinklams elektros energiją gamino 126 vėjo jėgainės, kurių bendra galia 269,4 megavato. Tai yra 6 proc. visos kaimyninės šalies sunaudojamos elektros energijos.
