„Ukrainos krizės akivaizdoje, ES žengia svarbus žingsnius energetinio saugumo srityje. Komisijos parengtoje strategijoje itin akcentuojamas solidarumo principas ir pagalba labiausiai pažeidžiamoms šalims narėms, ypač – Baltijos valstybėms, kurios, kartu su Suomija, Bulgarija ir Slovakija, yra visiškai priklausomos nuo vieno išorinio dujų tiekėjo – Rusijos.
Strategija paremta aštuoniais svarbiausiais principais, tarp kurių – infrastruktūros tobulinimas ir kalbėjimas vienu balsu su išoriniais energijos tiekėjais.
EK jau dabar siūlo imtis konkrečių priemonių apsaugoti valstybes nares galimo energijos tiekimo sutrikimo 2014–2015 m. žiemą. Numatoma surengti „streso testus”, kuriais butų imituojamas energijos tiekimo nutraukimo scenarijus – taip siekiama nustatyti labiausiai pažeidžiamas grandis ir ieškoma priemonių joms sustiprinti. Tos priemonės apimtų saugyklų talpų didinimą bei atgalinio dujų perdavimo užtikrinimą.
Vidutiniu laikotarpiu didesnis dėmesys bus skiriamas strateginės reikšmės infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Tarp dokumente išskirtų 33 strateginės reikšmės projektų nemaža dalis tokių, kurie jungia Baltijos ir kitų ES šalių rinkas.
Strategijoje taip pat siūloma kalbėti vienu vardu su išoriniais tiekėjais – bus siekiama, kad Komisija dar ankstyvoje stadijoje būtų įtraukta į valstybių narių derybas su trečiųjų šalių tiekėjais, ypač dėl projektų, kurie gali turėti įtakos tiekimo grandinės saugumui.
Kadangi pastatai suvartoja net 40 proc. visos energijos ES, jų efektyvumo didinimas per tokias programas kaip būsto renovavimas taip pat yra svarbus ES energetinės strategijos prioritetas.
Europos priklausomybė nuo importuojamos energijos auga – Europa importuoja 90 proc. naftos ir 66 proc. dujų. Prognozuojama, kad bendras energijos suvartojimas Europoje augs dar 27 proc. iki 2030 m., tuo tarpu kai ES vidinių energijos resursų gavyba 2001–2012 m. sumažėjo 15 proc.“.
