„Elektros gamyba Baltijos šalyse ir toliau mažėjo, tačiau tai lėmė ir „Estlink – 2“ jungtis, atvėrusi didesnes galimybes pigesnės Šiaurės šalių elektros importui. Aštuonių mėnesių prekybos apimtis iš Šiaurės į Baltijos šalis padidėjo iki 2 411 GWh – tai maždaug 192,4 proc. daugiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
Visgi, kaip ir įprasta, importas vasarą mažėjo, o tai iš dalies buvo nulemta sumažėjusio perdavimo galingumo ties Estijos ir Latvijos siena. Tuo tarpu dėl nemažo kainų skirtumo tarp abiejų regionų eksportuotos elektros energijos apimtys taip pat buvo nedidelės, todėl Baltijos regionas liko tipišku neto importuotoju“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Aštuonių mėnesių prekybos apimtis iš Šiaurės į Baltijos šalis padidėjo iki 2 411 GWh – tai maždaug 192,4 proc. daugiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
Pasak G. Junghans, panaši tendencija pastebima ir suvartojamos elektros kiekyje. Šilta žiema metų pradžioje truputį sumažino paklausą, tačiau pastaraisiais mėnesiais sąnaudos vėl pasiekė sezonui būdingą ribą. Taigi aštuonių mėnesių paklausos apimtis augo iki 16 060 GWh, o tai – 3,4 proc. mažiau nei 2013 metais.
Kaip ir pirmąją metų pusę, vandens lygis Dauguvoje išliko mažesnis už vidutinį net ir vasaros mėnesiais. 2014 metais vandens kiekis nuo balandžio gerokai smuktelėjo žemiau bendro vidurkio ir šiuo metu yra arti minimalios kreivės – bendras paskutinių penkių mėnesių vandens pritekėjimas siekia tik 1898 m3/sek, o tai – 54,5 proc. mažiau nei ilgametis vandens kiekio vidurkis.
Neįprastai silpnas pritekėjimas ypač mažina ir potvynių energijos gamybos apimtis, nes liepą ir rugpjūtį Dauguvos hidroelektrinės pagamino tik 1507 GWh – atitinkamai 34,4 proc. ir 38,2 proc. mažiau už pastarųjų dvejų metų laikotarpių apimtis.
