Įgyvendindamas su energija iš atsinaujinančių šaltinių susijusius tikslus, Briuselis siekia įvesti apribojimus dėl medžiagų, kurios gali būti naudojamos kurui.
ES numato iki 2030 metų palaipsniui atsisakyti palmių aliejaus, kurį gaminant, pasak aplinkosaugininkų, skatinamas miškų naikinimas ir klimato kaita.
Visgi tokie planai supykdė dideles palmių aliejaus gamintojas, tokias kaip Indonezija ir Malaizija, kurių ekonomika smarkiai priklauso nuo šios prekės.
Naujienų agentūrai „Bloomberg News“ duotame interviu, kuris buvo paskelbtas penktadienį, Indonezijos prezidentas Joko Widodo pareiškė esąs pasiryžęs priversti ES pakeisti taisykles.
„Laikausi nuomonės, kad esant tokiai diskriminacijai, kovosiu dėl 16 mln. šiame versle dirbančių ūkininkų ir darbuotojų, – pareiškė prezidentas – Palmių aliejus yra strateginė prekė Indonezijai.“
Palmių aliejus ir su juo susijusios pramonės šakos sudaro maždaug 4 proc. Indonezijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bei teikia pragyvenimo šaltinį 6 proc. gyventojų.
Praėjusiais metais Džakarta uždirbo 17,8 mlrd. JAV dolerių iš aliejaus eksporto, kuris naudojamas įvairiuose produktuose – nuo maisto produktų iki kosmetikos.
Palmių aliejaus bendrovių akcijos šiais metais atpigo 9 proc. dėl su apribojimais susijusio nerimo.
Ir Indonezija, ir Malaizija, kurios kartu pagamina apie 85 proc. pasaulio palmių aliejaus, anksčiau yra įspėjusios ketinančios imtis priemonių.
Indonezijos prezidentas pareiškė, kad balandžio mėnesį jam suteiktas mandatas leidžia imtis drąsių veiksmų stiprinti Indonezijos ekonomiką.
Pasak J.Widodo, tokie veiksmai apimtų įmonių mokesčių mažinimą, darbo įstatymų švelninimą bei apribojimų nuosavybei užsienyje panaikinimą.
„Aš žinau apie problemas, – pažymėjo prezidentas. – Kadangi tai yra mano paskutinė kadencija, manęs niekas neapsunkina. Aš neturiu ko prarasti.“
