„Jau nuo vasaros pradžios elektros kaina biržoje nuolat kyla, tačiau negirdime jokių Vyriausybės paaiškinimų ir nematome jokių veiksmų. Stebina Vyriausybės abejingumas matant šiuos drastiškus pokyčius elektros rinkoje, nors metų pradžioje elektros kainos sumažinimas puse cento buvo ištrimituotas kaip didžiulis naujosios Vyriausybės pasiekimas. Beje, tai pasiekta techniniais būdais – sumažinus kvotą elektros gamintojams", – aiškino konservatorius Seimo narys Dainius Kreivys.
Jam kelia įtarimų, kad spartus elektros kainos kilimas vyksta kaip tik tuo metu, kai Rusija savo pasienyje vykdo lietuviškų prekių blokadą.
Elektros kaina nėra konstanta – jeigu praėjusiais metais ji buvo vienokia, tai nereiškia, kad tokia turi būti ir šiemet, – aiškino A.Šyvokas.
Tačiau energetikos specialistai elektros kainų kilimui randa kitų priežasčių, o nustatyti, kad dėl to kalta Rusija, beveik neįmanoma.
„Kiekvieną vasarą Lietuvoje elektros kaina auga, nes neturime gamybos pajėgumų. Ne išimtis buvo ir ši vasara. Tiesiog, palyginti su praėjusiais metais, tos kainos buvo dar didesnės“, – 15min.lt sakė nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Artūras Šyvokas.
Anksčiau bendrovės „Energijos kodas“ mažmeninės elektros energijos rinkos pardavimų vadovė Justė Žegužauskaitė aiškino, kad elektra brango dėl kelių priežasčių.
„Akivaizdu, kad Latvijai prisijungus prie „Nord Pool Spot“ kainos pradėjo augti ir kol kas nesustojo. Šiųmetė vasara buvo labai brangi, jei vertintume elektros energijos kainų atžvilgiu, nors tikėtasi, kad rezultatas, Latvijai prisijungus prie Šiaurės šalių biržos, bus priešingas. Priežasčių, kodėl brango elektra yra daug: remonto darbai Skandinavijoje, elektros jungčių pralaidumo trūkumas, sumažėjusi elektros gamyba Latvijoje ir Kaliningrado srityje. Visgi, kol nebus padidinti elektros pralaidumai ir neturėsime elektros jungčių su Lenkija ar Švedija, tol situacija greičiausiai nesikeis,“ – sakė bendrovės atstovė.
A.Šyvokas elektros kainų permainas taip pat iš dalies sieja su tuo, kad Latvija prisijungė prie „Nord Pool Spot”.
„Reikia turėti omenyje, kad birželio mėnesį, kai atsidarė Latvijos birža, keitėsi visa sistema, tarpvalstybinė prekybos sistema. Tai reiškia, kad pajėgumai, kurie anksčiau buvo skirti trečiosioms šalims, ne Europos Sąjungos narėms, buvo perduoti biržos prekybai, tuo pačiu buvo apribota galimybė importuoti tuos pačius kiekius, kokius, pavyzdžiui, galima buvo importuoti praėjusiais metais iš trečiųjų šalių. Todėl kainos galėjo ir dėl to paaugti – kai sumažėja pasiūla, auga kainos“, – sakė A.Šyvokas.
Tai yra labiau verslo rizika, o ne galutinio vartotojo bėda, – sakė A.Šyvokas.
Jis negalėjo atsakyti, ar Rusija turi nors menkiausią galimybę spekuliuoti elektros kaina biržoje.
„Atsakyti, ar yra tokia galimybė, ar ne, būtų visiška spekuliacija. Prekyba yra visiškai anoniminė. Mes visiškai nematome, kas ten teikia pasiūlymus. Neaišku, kokie ir iš kur perkami kiekiai formavo kainą biržoje“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Gatis Junghansas, „Elektrum Lietuva” generalinis direktorius, 15min.lt aiškino – kuo didesnis elektros tiekėjas, tuo reikšmingesnė bus jo tiekiamos energijos kaina rinkoje.
„Bet tai yra normalu. Svarbu, kad visi elektros gamintojai elgtųsi pagal ekonomikos logikos dėsnius“, – sakė G.Junghansas, manantis, kad elektros prekybos biržoje procesas yra skaidrus.
Svarbiausia yra tai, kad tokie elektros kainų svyravimai biržoje bent kol kas vartotojams įtakos neturėjo.
„Tai yra labiau verslo rizika, o ne galutinio vartotojo. Nes biržos kaina šiuo metu yra tiekėjų, ne vartotojų bėda. 99 ir daugiau procentų vartotojų turi fiksuotas sutartis. Pastovi kaina yra tiekėjo, ne vartotojo bėda“, – sakė A.Šyvokas.
Be to, pasak jo, nereikėtų kelti bangų vien todėl, kad elektros kaina auga: „Elektros kaina nėra konstanta – jeigu praėjusiais metais ji buvo vienokia, tai nereiškia, kad tokia turi būti ir šiemet. Yra tų priežasčių, dėl kurių auga kaina.“
