15min be reklamos
2020 04 15, 18:02

Kodėl lietuviai renkasi saulės energiją? Galimybė sutaupyti – ne vienintelė priežastis

Dar visai neseniai mintis turėti nuosavą saulės elektrinę Lietuvoje aplankydavo retą vartotoją. Tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas šia energijos rūšimi auga. Jau nieko nestebina ne tik laukuose, bet ir ant privačių namų įrengtos jėgainės, aprūpinančios namų ūkius elektra.
Saulės energija
Saulės energija / 123RF.com nuotr.

Kas taip traukia lietuvius domėtis ir naudoti saulės energiją? Vienus motyvuoja galimybė sutaupyti, kitus – inovatyvumas, o nemažai daliai svarbu ir tai, jog tokia energija neteršia aplinkos.

„Saulės elektrinėse pagaminta energija vis labiau pasiekiama kiekvienam žmogui. Jos kainos kiekvienais metais mažėja ir tampa vis labiau prieinamos visiems. Išskirtinis šios energijos bruožas – ekologiškumas. Saulės elektrinei generuojant elektros energiją, nėra išskiriama kenksmingų žmogui ar aplinkai medžiagų. Dar svarbu paminėti, kad nuo 2019 spalio 1 d. Lietuva žengė svarbų žingsnį suteikdama galimybę naudotis pigia saulės elektrinių energija ir butuose gyvenantiems žmonėms įsirengus nutolusias saulės elektrines. Paprastai kalbant, leidžiama įsirengti, tarkime, saulės elektrinę Utenoje, o jos generuojamą elektros energiją vartoti bute Vilniuje“, – pasakojo bendrovės „Ignitis“ Produktų vadovas Karolis Dargis.

123rf.com/Saulės jėgainės
123rf.com/Saulės jėgainės

Bendrovės „Ignitis“ turima statistika rodo, kad saulės energijos vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Palyginkime: 2016 m. bendras gaminančių vartotojų skaičius buvo 248, 2017 metais – 426, 2018 m. – jau 1098, o 2019-aisiais – 3395.

„Auga žmonių sąmoningumas. Kiekvienas ima suprasti, kad gali prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo. Taip pat didelį postūmį duoda valstybės parama, skiriama saulės elektrinėms įsirengti, – tai atpigina asmenines investicijas net trečdaliu. Projektas atsiperka maždaug per 6 metus. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad rinktis saulės energiją žmones motyvuoja trys dalykai: galimybė sumažinti elektros išlaidas iki 80 proc., energijos ekologiškumas ir inovatyvumas“, – kalbėjo pašnekovas.

Didelį postūmį duoda valstybės parama, skiriama saulės elektrinėms įsirengti, – tai atpigina asmenines investicijas net trečdaliu.

Nepaisant to, kad saulės energetika kasmet populiarėja, ji vis dar tebėra apipinta mitais. Vienas populiariausių – kad saulės energija Lietuvoje neįmanoma, nes čia nedaug saulėtų dienų.

„Geriausias pavyzdys – tai saulės energetikoje Europoje lyderiaujanti šalis Vokietija. Joje yra įrengta daugiausia saulės elektrinių Europoje, o jos klimatas ir saulėtų dienų skaičius yra beveik vienodas, kaip ir Lietuvoje. Todėl drąsiai galima sakyti, kad saulės pakanka ir pas mus“, – pastebėjo K.Dargis.

123RF.com nuotr./Saulės energija vis drąsiau skinasi kelią į lietuvių namus
123RF.com nuotr./Saulės energija vis drąsiau skinasi kelią į lietuvių namus

Mokslininkas: mažiau taršos aplinkai, daugiau energetinės nepriklausomybės vartotojui

Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojas dr. Vytautas Adomavičius saulės energija domėjosi dar tada, kai Lietuvoje apie jos panaudojimą kalbėjo retas. Nemažai publikacijų šia tema parengęs mokslininkas įsitikinęs, jog augantis saulės energijos populiarumas nėra atsitiktinumas. Visų pirma, tai sietina su išaugusiu ekologijos klausimų aktualumu.

„Saulės elektrinės yra vienas iš gamtai pačių draugiškiausių būdų elektrai gaminti. Jų poveikis aplinkai yra minimalus, nes jos neišmeta į aplinką kenksmingų teršalų, tarp jų ir šiltnaminių dujų, nekelia triukšmo, elektrai gaminti jose nenaudojamas vanduo (kaip ir vėjo elektrinėse), kuris daugelyje šalių jau tampa deficitiniu. Ypač geriamas vanduo“, – nurodė dr. V.Adomavičius.

Mokslininko teigimu, labai svarbus momentas čia – energetinė nepriklausomybė. „Elektrai gaminti saulės elektrinėse nereikia jokio kuro. Todėl nereikia rūpintis kuro tiekimu, bijoti politinio spaudimo dėl energetinių išteklių tiekimo arba jų pabrangimo, nes energija saulės šviesos spinduliais pati atkeliauja į šių elektrinių įrengimo vietas. Ji visada buvo ir bus nemokama“, – pažymėjo pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu pasaulyje masiškai uždarinėjamos anglių kasyklos ir anglimis varomos elektrinės, kurios yra taršiausios. O buvusių anglių kasyklų vietose gana dažnai įrengiamos saulės elektrinės.

Mokslininkas atkreipė dėmesį į dar vieną privalumą: saulės elektrines, priklausomai nuo jų galios, galima įrengti bene kiekvienoje vietovėje ir name. Saulės moduliams dažnai nereikia papildomo ploto: jie įrengiami ant pastatų stogų, sienų, virš automobilių stovėjimo aikštelių, ant vandens telkinių. Kai kur jie integruoti į automagistralių bei dviračių takų dangą.

Saulės elektrines, priklausomai nuo jų galios, galima įrengti bene kiekvienoje vietovėje ir name. O saulės moduliams dažnai nereikia papildomo ploto.

„Saulės moduliai taip pat tvirtinami ir ant kai kurių elektrinių transporto priemonių viršaus, kad jų baterijas reikėtų rečiau įkrauti. Sukurti pakankamai skaidrūs fotoelektriniai moduliai, kurie gali būti naudojami didelių pastatų languose vietoje stiklo. Taip pat sukurti ir E.Musko įmonėse gaminami fotoelektriniai moduliai čerpės stogams dengti, kurių kaina yra maždaug tokia pati, kaip ir paprastųjų elektros negaminančių čerpių. Mažesni moduliukai tvirtinami ir ant kai kurių viršutinių drabužių, kuprinių, prietaisų, palapinių ir kitur“, – sakė KTU mokslininkas.

Saulės modulių parkai neretai įrengiami ant nenaudingos (nederlingos) žemės, pavyzdžiui, dykvietėse ar dykumose.

„Kai saulės moduliai įrengiami ant kiek geresnės žemės, galimas tos žemės dvejopas panaudojimas. Kadangi saulės modulynai dažnai būna aptverti, tai tuose aptvaruose patogu laikyti avis, ožkas, triušius, ar kitus tinkamus gyvūnus. Kai saulės modulyno plotuose ganosi avys, ožkos ar elniai, nereikia pjauti žolės, nes šie gyvuliai ją nuėda“, – pastebėjo dr. V.Adomavičius.

Saulės elektrinių privalumai

  • Tvarumas. Saulės elektrinės į aplinką neišmeta kenksmingų teršalų. Tarp jų – ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, jos nekelia triukšmo, neturi jokių judančių dalių.
  • Tausojami ištekliai. Kaip ir vėjo elektrinėse, saulės elektrinėse elektrai gaminti nenaudojamas vanduo. Nors Lietuvoje šios problemos nėra, daugelyje šalių geriamojo vandens trūksta. Didėjant klimato krizei, daug šalių jau dabar susiduria ir su laistomojo bei technologinio vandens trūkumu.
  • Paprastumas. Saulės elektrinės, lyginant su tradicinėmis elektrinėmis, yra paprastos valdyti – tam nereikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Jas valdyti ir prižiūrėti gali kiekvienas mokymus praėjęs elektrikas.
  • Energetinė nepriklausomybė. Vienas iš didelių privalumų – saulės elektrinėse nenaudojamas joks kuras, todėl nereikia bijoti politinio spaudimo dėl energetinių išteklių tiekimo arba jų pabrangimo, dėl mokesčių už aplinkos taršą. Organizuoti kuro tiekimo išvis nereikia, nes energija saulės pati atkeliauja iš mūsų visų bendros „katilinės“ Saulės žvaigždės į saulės elektrinių įrengimo vietas.
  • Universalumas. Didesnės ar mažesnės galios saulės elektrines galima įrengti vos ne kiekvienoje vietovėje ir vos ne kiekviename name. Saulės moduliai dažnai įrengiami ten, kur jiems nereikia papildomo ploto: ant pastatų stogų, sienų, virš automobilių parkavimo aikštelių, ant vandens telkinių, jie bandomi integruoti į automagistralių bei dviračių kelių dangą. Jie gali būti tvirtinami ir ant kai kurių elektrinių transporto priemonių viršaus, kad jų baterijas reikėtų rečiau įkrauti. Skaidrūs fotoelektriniai moduliai gali būti naudojami didelių pastatų languose vietoje stiklo. Mažesni moduliai gali būti tvirtinami ir ant kai kurių viršutinių drabužių, kuprinių, prietaisų, palapinių ir kitur.
Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką