Lietuva dėl elektros iš Astravo gali apskųsti Latviją Europos Komisijai

Lietuvos elektros sistemos operatoriaus nenustebino latvių ryžtas prekiauti Astravo atominės elektra, nustebino tik pasirinktas laikas, teigia D.Virbickas.

Jis pripažįsta, kad baltarusiška elektra gali patekti į Lietuvą per Rusiją ir Latviją. O dėl galimų elektros mainų turi abejonių.

Apie tai – 15min pokalbis su „Litgrid“ vadovu.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Daivis Virbickas

– Ne kartą kategoriškai tvirtinote, kad jokia elektra iš Astravo atominės elektrinės nebus prekiaujama Lietuvoje. Kuo jūs grindžiate tokius teiginius?

– Elektros pralaidumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos bus nulinis dėl galiojančio įstatymo, kuris draudžia prekiauti elektra iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Tad jokia elektra iš ten nepateks – tuo ir grindžiame. Elektra iš Baltarusijos bus sustabdyta kitą dieną, kai bus įjungta Astravo atominė elektrinė.

– Būdų, kaip patekti Astravo elektrai į Lietuvą, yra ne vienas ir ne du, kaip dabar žinome, ir nebūtinai per Lietuvos–Baltarusijos sieną. Pirmiausia – per Rusijos–Latvijos sieną. Kiek tai realu?

– Pirmiausia latviams reikėtų atidaryti prekybą tarp Latvijos ir Rusijos savo šalyje. Dabar elektros prekyba su trečiosiomis šalimis vyksta per biržą Lietuvoje. Taip yra sutarta tarp Baltijos šalių.

– Dar vienas būdas – elektros mainai (Swap). Apie tokią galimybę kalba buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir kai kurie Seimo nariai – Kaliningradas su Astravu mainytųsi elektros energija. Energijos žaliavų mainai – nieko naujo pasaulyje.

– Neįsivaizduoju, kaip tai įgyvendinti techniškai. Žinome, koks yra pralaidumas su Kaliningradu. Kiek ten yra pagaminama elektros, atimamas poreikis ir likęs kiekis parduodamas. Kiek ten pagamini, tiek gali parduoti. Jei pagamini mažiau – pralaidumas mažėja. SWAP čia techniškai neįmanomas, nes didesnio pralaidumo negali turėti.

Taip, tokie mainai vyksta visoje Europoje, tačiau jų esmė – parduodi elektrą ten, kur ir pagamini, o Kaliningradui mainytis elektra su Baltarusija? Kur čia verslas? Ar kažkas ramiau miegos, jei popieriuose sukeisi elektros pavadinimus, ir baltarusiška elektra taip taps rusiška? Bet juk baltarusišką elektrą kažkam turi parduoti Baltarusijoje. Nebus parduodama daugiau elektros Baltijos šalių biržoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Jeigu pralaidumas tarp Kaliningrado ir Lietuvos būtų didesnis, gali ir gali daryti mainus. Tačiau elektros Kaliningrade yra tiek, kiek yra. Tam, kad Astravo elektra būtų parduodama Lietuvoje, reikia, kad prekyba būtų ne Lietuvoje.

– Tai būtent tą ir ketina padaryti Latvija – prekyba su trečiosiomis šalimis vyks ne per Lietuvą, o Latviją.

– Tokiu atveju baltarusiai elektrą parduos Rusijai, o rusai – latviams. Toks scenarijus įmanomas. Į Rusiją elektra gali patekti iš bet kur – Baltarusijos, Ukrainos. Bet tai nebūtų baltarusiškos elektros patekimas į Baltijos šalis. Tai būtų rusiškos elektros importas. Iš Latvijos elektra parduodama per biržą, ir čia jau nėra kilmės garantijų.

Jei taip ir nutiktų, galime prognozuoti ateitį. Pavyzdžiui, Suomija, kurioje elektros kaina yra panaši į mūsų, turi jungtis su Rusija. Prekyba vyksta, tačiau kokia? Matome, kad tik savaitgaliais ir naktimis rusai parduoda elektrą suomiams. Jei nori parduoti elektrą iš Rusijos, prisideda tinklų mokestis. Rusijai trūksta tinklų ir piko metu rusai pritaiko papildomą mokestį. Tiesa, šis mokestis netaikomas Kaliningradui, todėl jiems tai yra galios mokestis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aukštos įtampos laidai

Taigi jei rusiška elektra plūstelės į Latviją, greičiausiai bus konkurencinga tik naktimis ir savaitgaliais.

Bet reiktų, kad pasikeistų metodika, kitaip tariant, kad dėl tokių pokyčių sutartų visų Baltijos šalių elektros sistemų operatoriai. Yra pasirašytas kodeksas, kurio visi turi laikytis. Jei latviai sukuria savo prekybą, tai būtų kodekso pažeidimas. Šiandien Latvijai reikia mūsų parašo.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./„Litgrid“ valdymo centras

– Jei Latvija pažeidžia šį kodeksą ir prekiauja elektra, kas tada?

– Tada arbitras būtų Briuselis, Europos Komisija. Ir tada jau ten būtų sprendžiamas šis ginčas. Į ją kreiptis galime ir mes. Kiek tai truktų? Sunku pasakyti, nes dar nebuvo ginčo dėl tokio kodekso pažeidimo. Taip pat gali būti Europos Komisijos ginčas prieš valstybę.

– Ginčas su Latvija?

– Žiūrint, kas padarytų pažeidimą. Niekas nėra identifikavęs, ar Lietuva su Astravo įstatymu ko nors nepažeidė.

– Kaip jūs bendraujate su kolegomis Latvijoje – sistemos operatoriumi? Ar jie jus įspėjo, kad ketina priimti tokį sprendimą?

– Mūsų santykiai yra normalūs, bet šiuo klausimu mes nesutariame. Mes jiems sakome, kad turime Astravo įstatymą, ir jau nieko daugiau čia nepadarysi. Latviai sako, kad tai mūsų įstatymas. Todėl ir girdime jų tokią poziciją. Mūsų nenustebino jų sprendimas, gal tik laikas nustebino, tai buvo netikėtas laikas. O kad mūsų nuomonės skiriasi – tai čia nieko nauja.

Pridursiu, kad jei Astravo elektra būtų laisvai prekiaujama Baltijos šalyse, tai daugiau niekas neinvestuotų į generaciją – kas gi konkuruos su Aliaksandro Lukašenkos atomine elektrine? Vieną dieną apsižiūrėtume, kad visos elektrinės uždarytos.

– Kaip galima modeliuoti ateitį Baltarusijoje – atominė elektrinė veikia, bet kur dėti jos elektrą, kai nėra net balansavimo?

– Yra tokia politinio dempingo kaina. Jeigu suskaičiuotume infrastruktūros kaštus, tai papildomas apmokestinimas tos elektros gali tik pralinksminti juos.

Skaičiavimus, matyt, darė baltarusiai, bet tai milžiniška jų ekonominė problema. Dabar jie turi dujines elektrines. Uždarys? Tai žiemą turės nukirpti generacijas. Namus baltarusiai planuoja šildyti elektrodiniais katilais, kas yra neefektyviausias būdas. Ekonomiškai tai yra peilis. Tad eksportas jiems labai reikalingas, nes tai ir valiuta, atsiranda papildomos rinkos. Tad Lietuvos sprendimas neįsileisti jų elektros jiems ekonomiškai yra be galo skausmingas.