Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 5d. 10:09

Lietuvos energetika 2021-aisiais: elektros rinkos pokyčiai, dujotiekis, Astravo AE

Astravo atominė elektrinė
„Scanpix“ nuotr. / Astravo atominė elektrinė

Lietuvos energetikai 2021-ieji metai bus svarbūs dėl pagreitį įgaunančio mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo ir numatomo baigti magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL).

Pasak ekspertų ir rinkos dalyvių, Lietuvos dėmesio ir pastangų toliau reikalaus Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) bei tinklų sinchronizavimas su Europa. Tikėtini svarbūs sprendimai žaliojoje energetikoje, naujajai valdžiai paskelbus apie ambicingą jos plėtrą.

Elektros tiekimo rinkoje – mažiau reguliavimo

2020-aisiais prasidėjo elektros tiekimo namų ūkiams liberalizavimo pirmasis etapas – daugiausiai elektros suvartojantys vartotojai turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. 2021-aisiais šį pasirinkimą turės padaryti antroji, keliskart didesnė, vartotojų grupė.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis teigia, kad šiemet pasirinkti bus lengviau, pokyčiai bus aiškesni, paremti pirmųjų vartotojų patirtimi, o visuomenės informavimo poreikis bus mažesnis.

„Man tikrai norėjosi daugiau valstybinių pastangų informuojant vartotojus. (…) Dabar dalis vartotojų išmesti į rinką, jie jau yra pasirinkę arba bus priversti vienaip ar kitaip pasirinkti – tai jau kitiems vartotojų segmentams, kurie vartoja mažiau, bus lengviau, nes bus ko paklausti, kaip jiems sekasi. Tai čia jau valstybės mažiau reikės, jos reikėjo anksčiau“, – BNS sakė R.Staselis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytas Staselis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytas Staselis

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“, kurios antrinė bendrovė „Ignitis“ atlieka visuomeninio tiekėjo funkciją ir kartu yra viena iš nepriklausomų tiekėjų, taip pat nurodo liberalizavimą tarp svarbiausių šių metų procesų.

Man tikrai norėjosi daugiau valstybinių pastangų informuojant vartotojus, - sako R.Staselis.

Pasak jos, šiemet – antrojo etapo metu apie 700 tūkst. privačių vartotojų turės pasirinkti tiekėją. Pirmojo etapo metu pernai jį turėjo pasirinkti beveik 100 tūkst. vartotojų, tačiau realiai pasirinko 87,2 tūkst., o iš viso tokių jau yra beveik 205 tūkst. iš maždaug 1,6 mln. privačių vartotojų. Dabar jie gali pasirinkti iš aštuonių nepriklausomų tiekėjų.

Sinchronizavimas: „LitPol Link“ išplėtimas, sinchroninių kompensatorių pirkimas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su kontinentine Europa, „Litgrid“ laikinasis generalinis direktorius Vidmantas Grušas teigia, kad šiemet numatoma nemažai sinchronizavimui svarbių įvykių.

Be kita ko, bus baigtas jungties su Lenkija „LitPol Link“ išplėtimo projektas.

„Ši jungtis su Lenkija ir yra mūsų vartai į Vakarus, kurių pagalba bus sinchronizuojamas Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų dažnis. Įgyvendinsime parengties avariniam sinchroniniam darbui su Lenkijos tinklais priemonių planą, kurio dalis yra ir „LitPol Link“ išplėtimas“, – BNS sakė V.Grušas.

Ši jungtis su Lenkija ir yra mūsų vartai į Vakarus, kurių pagalba bus sinchronizuojamas Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų dažnis, - sakė V.Grušas.

Operatorė baigs ir šiaurės rytų Lietuvos tinklų optimizavimą, o pasibaigus konkursui ji pasirašys sutartį dėl sinchroninių kompensatorių įrengimo projektavimo, gamybos ir rangos.

„Trys sinchroniniai kompensatoriai – galingi besisukantys varikliai – užtikrins sistemos inerciją, būtiną sąlygą, norint įgyvendinti sinchronizaciją“, – teigė V.Grušas.

Pasak jo, taip pat bus pateikta paraiška, ir tikimasi gauti lėšų sinchronizacijos antrojo etapo daliai, kuri Lietuvoje apima Darbėnų skirstyklos statybą, oro linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukciją, IT ir valdymo sistemas.

„Jei šis finansavimo etapas bus sėkmingas, sinchronizacijos projektas bus gavęs visą reikalingą paramą“, – teigia V.Grušas.

Naujoji Vyriausybė savo programoje skelbia, kad parengs pagreitinto (anksčiau 2025 metų) sinchronizavimo projektą.

NLEA ekspertas R.Staselis kol kas pasigedo konkretesnių gairių, kaip sinchronizavimo projektas bus įgyvendinamas.

„Iš tikrųjų nežinome, kaip bus įgyvendinama naujos Vyriausybės energetikos politika (...). Labai įdomu, kada tie tikslai, strategijos, taktikos paaiškės ir kaip bus įgyvendinami strateginiai projektai, „Harmony Link“, sinchronizacija, nors tarsi sinchronizacija nebus baigta (per Vyriausybės kadenciją – BNS), bet vis tiek tai bus santykiai su Latvija, Estija, santykiai su Baltarusija, Rusija, Lenkija ir Europos Sąjunga“, – sakė ekspertas.

Lygiai taip pat klausimų jam kelia ir Astravo AE elektros boikoto problema: „Įdomu, kiek Astravo klausimas bus susietas viename ir tame pačiame kontekste su sinchronizacija ir santykiuose su kaimynais“, – kalbėjo jis.

Astravo AE blokadoje laukia derybų su Latvija ir Estija tęsinys

Vyriausybės programoje nurodoma, kad Baltarusijos atominė elektrinė negali būti eksploatuojama, nes yra nesaugi. Tarp Vyriausybės siekių yra absoliuti Astravo AE blokada ir jos siekis ES mastu.

Lietuvai bandant susitarti su kitomis Baltijos šalimis dėl solidaraus Astravo AE elektros boikoto, „Litgrid“ išsiuntė Latvijos ir Estijos operatorėms pakoreguotą prekybos elektra su Rusija metodikos projektą. Tai padaryta po to, kai lapkritį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nepatvirtino trijų šalių operatorių ir energetikos ministrų suderintos metodikos, nes ji esą neužtikrina Lietuvos interesų.

„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

VERT narys Renatas Pocius, prezidento teikiamas į naujuosius tarybos pirmininkus, BNS praėjusią savaitę sakė, kad reikia siekti maksimalaus vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimo. Pasak jo, trišalėje Baltijos šalių metodikoje dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis turi, be kita ko, atsispindėti idėja, kad prekybos pralaidumai turėtų būti nustatomi eliminuojant Lietuvos-Baltarusijos jungčių fizinius srautus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Renatas Pocius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Renatas Pocius

Tarp kitų esminių blokados priemonių jis vardijo jau anksčiau diskutuotą elektros kilmės garantijų sistemą bei importo mokestį. R.Pocius užsiminė ir apie dar vieną galimą priemonę – elektros iš Rusijos nepirkimą, jeigu Baltarusijoje yra elektros perviršis.

„(…) Kad elektra į Baltijos šalis galėtų patekti tiktai tada, kai Baltarusijos balansas nėra perteklinis, jis yra lygus nuliui: kitaip sakant, pati Baltarusija, ką pagamina, tą suvartoja, arba yra vartojimas didesnis negu kad pati gamyba Baltarusijoje“, – svarstė R.Pocius.

Žaliojoje energetikoje – ambicingi naujosios valdžios tikslai

Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos (LAEIK) prezidentas Martynas Nagevičius viliasi, kad žaliosios energetikos plėtros tempai šiemet nesulėtės, to leidžia tikėtis ir naujosios Vyriausybės programa.

„Šiek tiek baiminausi, kad tas dėmesys atsinaujinančiai energetikai bus sumažėjęs, bet kai pamačiau pačią programą, tai viskas labai ambicinga ir tam tikrais momentais netgi ambicingiau negu planavo buvusi Vyriausybė. Ir 1,2 gigavato vėjo iki 2025 metų, ir gigavatas saulės“, – BNS komentavo M.Nagevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

„Tikiuosi, kad visos tos ambicijos realiai pajudės į priekį, kad jos neliks tik Vyriausybės programos popieriuje“, – pridūrė jis.

Pasak M.Nagevičiaus, vis dėlto pastarieji metai buvo bene geriausi Lietuvos žaliosios energetikos sektoriui – pasikeitė ir pati energetikos politika, atsirado aiškus kursas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros kryptimi.

„Jeigu kalbame apie atsinaujinančią energetiką, tai iš tikro paskutiniai ketveri metai turbūt buvo geriausi per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį (…). Energetikos strategiją mes pirmą kartą turime su tikslais pereiti prie atsinaujinančios energetikos“, – argumentavo M.Nagevičius.

Savo ambicijas jūros vėjo energetikoje jau deklaravusi „Ignitis grupė“ BNS pažymėjo, jog norint, kad 2023 metais įvyktų vėjo parko jūroje aukcionas, šiemet turi būti atlikta nemažai darbų.

„2021 metais būtina užbaigti jau pradėtą teisės aktų keitimo procedūrą, taip pat reikia įvykdyti būtinų atlikti poveikio aplinkai vertinimo bei kitų tyrimų (vėjo greičio, jūros dugno ir pan.) pirkimus, taip pat pradėti šio projekto skatinamojo mechanizmo derinimo darbus Europos Komisijoje“, – komentavo grupė.

„Ignitis“ nuotr./Pomeranijos vėjo elektrinių parkas
„Ignitis“ nuotr./Pomeranijos vėjo elektrinių parkas

„Ignitis grupė“ tarp svarbiausių projektų šiemet nurodė Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje veiklos pradžią. Planuojama, kad visa 94 MW galia pirmasis „Ignitis grupės“ Lenkijoje statomas parkas pradės veikti pavasarį.

Tuo metu Lietuvoje pernai neįvykus technologiškai neutraliam aukcionui žaliajai energetikai remti, M.Nagevičius pažymi, kad šiuo metu bent keli projektai vystomi be valstybės paramos.

„Jie statomi grynai rinkos sąlygomis, ir panašu, kad kitų metų (2021 metų – BNS) pabaigoje bus pastatyti“, – sakė ekspertas.

Jo teigimu, norint dar labiau pagreitinti žaliosios energetikos plėtrą vertėtų galvoti apie paramos schemos keitimą.

„Galbūt reiktų grįžti prie tos fiksuotos kainos. Čia nekalbame, kad ta fiksuota kaina turi būti kažkokia labai didelė (…), bet tiesiog ji turėtų būti fiksuota dvylikai metų kaip garantija investuotojui“, – sakė LAIEK prezidentas.

Dujotiekio su Lenkija statybų pabaiga

2021-aisiais bus baigtas 500 mln. eurų vertės Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL, o jo pajėgumai rinkai turėtų būti pasiūlyti 2022 metų pradžioje. Bendrovė „Amber Grid“ pažymi, kad pernai baigtas sudėtingiausias dujotiekio statybos etapas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dujotiekių jungties GIPL statybų aikštelės apžvalga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dujotiekių jungties GIPL statybų aikštelės apžvalga

„2021 metai bus ypatingi tuo, jog užbaigsime GIPL dujotiekio statybą“, – BNS sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pasak jo, iki pradedant veikti jungčiai, įmonė pasirašys sutartį su projekto partnere, Lenkijos „Gaz-System“ dėl jungties darbo režimo, pajėgumų skirstymo, srautų valdymo principų, taip pat sutartis su naujais klientais iš Lenkijos ir kitų Europos šalių.

R.Staselis teigia, kad artimiausioje perspektyvoje GIPL yra svarbi galimybė Lietuvai.

„Kitais metais (2021-aisiais – BNS) jisai jau pradės kvėpuoti, bus labai svarbu, kurion pusėn dujos bus pučiamos. Tai kol kas tikimasi, kad bent jau pačioje pradžioje, kokius keletą metų, bus pučiama iš Lietuvos į Lenkiją. Tai vėlgi – pajamos mūsų terminalui, mūsų infrastruktūrai ir galimybė mūsų kompanijoms įeiti į rinką kaip tiekėjoms Lenkijoje“, – sakė R.Staselis.

„Amber Grid“ šiemet ketina toliau tęsti bendradarbiavimą su Estija, Latvija ir Suomija dėl bendros dujų tarifų zonos, o vėlesniu etapu – ir visiškai integruotos rinkos sukūrimo.

„Siekiame susitarti dėl visoms pusėms priimtinų integracijos sąlygų“, – teigia operatorė.

Pasak bendrovės, 2021-aisiais ji didelį dėmesį skirs perdavimo sistemos ir kilmės garantijų sistemos pritaikymui žaliųjų dujų, biometano, o vėliau ir žaliojo vandenilio patekimui į rinką.

„Planuojame per ateinančius kelerius metus įgyvendinti pilotinį projektą – prie dujų perdavimo sistemos prijungti pirmąjį vandenilio gamintoją“, – komentuoja „Amber Grid“.

„Ignitis grupė“ nurodo, kad GIPL atvers kur kas platesnes galimybes antrinei bendrovei „Ignitis“ veikti tiek Baltijos regiono rinkoje, tiek klientams Lenkijoje siūlant per Klaipėdos SGD terminalą importuojamas dujas.

Diskusijos dėl SGD terminalo kaštų mažinimo

Ankstesnės kadencijos Energetikos ministerijai ėmusis svarstyti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kaštų tolesnio mažinimą ir siūlant vietoje keturių laivų iš Norvegijos bendros „Equinor“ pirkti tik du, naujasis Ministrų kabinetas kol kas paliko keturis dujovežius.

D.Pancerovo nuotr./SGD terminalas „Independence“
D.Pancerovo nuotr./SGD terminalas „Independence“

Vis dėlto Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui numatyti galimybę tą kiekį tikslinti, o kartu – ilgainiui perduoti klausimą reguliuotojui.

R.Staselis BNS teigė, kad terminalo kaštus reikia matyti visos naudos ir kartu dabartinių dujų kainų kontekste.

„Nežinau, ar dujų kainoms, LNG (SGD) kainoms pasaulio rinkose smukus tiek, kiek jos yra nusmukusios, ar tas terminalo kaštų mažinimas dabar yra toks ligi kraujo aktualus. (…) Manau, kad čia ne kritinė problema, – ne tokia, kokia buvo prieš keletą metų“, – sakė R.Staselis.

Narystės TEA planai, Vilniaus kogeneracinė, galios aukcionas

Lietuva šiemet turėtų tapti visateise Tarptautinės energijos agentūros (TEA) nare. Agentūros valdyba dar 2019 metų birželį pritarė Lietuvos prašymui stoti į šią prestižinę organizaciją.

„Litgrid“ numato šiemet paskelbti pajėgumų mechanizmo aukcioną, nustatyti laimėtojus ir sudaryti sutartis.

„Tai svarbu užtikrinant Lietuvos elektros sistemos adekvatumą po 2025 metų. Taip pat ruošdamiesi jūrinio vėjo infrastruktūros įrengimui pasirašysime sutartį su tiekėju dėl šio projekto įgyvendinimo studijos parengimo“, – teigia „Litgrid“.

Lietuvai rengiantis stiprinti elektros sistemą pastatant 200 megavatų galios baterijas, paskelbta projekto rinkos konsultacija. „Epso-G“ pažymi, kad baterijos užtikrins patikimą, stabilų sistemos veikimą prieš ir po sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais.

Lietuvoje norima įrengti keturis elektros kaupimo įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2021 metų pabaigos.

Komercinę veiklą šiemet numato pradėti Vilniaus kogeneracinė jėgainė. „Ignitis grupės" teigimu, jėgainė padės išvengti apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką