Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 3d. 13:31 , Atnaujinta: 2019 birželio 3d. 14:38

„Lietuvos energija“ atsidūrė Briuselio taikiklyje – valstybės parama per VIAP galėjo būti neteisėta

Lietuvos energija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos energija

Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtos finansinės pagalbos, kurią Lietuva suteikė valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“. Neigiamas EK sprendimas Lietuvai blogiausiu atveju grėstų bylomis teismuose ir nuostolių kompensavimu.

EK pradeda nuodugnų tyrimą, siekdama įvertinti, ar taikant strateginių rezervų priemonę „Lietuvos energijai“ galėjo būti suteiktas nepagrįstas pranašumas ir iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje pažeidžiant ES valstybės pagalbos taisykles.

„Lietuvos energija“ tarp 2013 ir 2018 metų iš Lietuvos Vyriausybės per vadinamąjį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą gavo išmokas už elektros energijos strateginių rezervų paslaugų teikimą.

15min anksčiau jau rašė, kad per 8 metus elektros vartotojai sumokėjo 1,6 milijardo eurų VIAP, o Konkurencijos taryba vertino, kad valstybė be EK pritarimo dosniai dalija paramą energetikos projektams, ir tai gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba. Valstybei tai gali baigtis liūdnai – paramos negavusios įmonės dėl iškraipomos konkurencijos gali kreiptis į teismą ir reikalauti padengti nuostolius, o valstybei paramą gali tekti ir susigrąžinti.

„Lietuvos energijos“ nuotr./LIetuvos elektrinės 9-ojo bloko statyba
„Lietuvos energijos“ nuotr./LIetuvos elektrinės 9-ojo bloko statyba

„Europos Komisija padarė preliminarią išvadą, kad toks instrumentas yra valstybės pagalba. Komisija dabar įvertins pagalbą, siekdama užtikrinti, kad ji nepagrįstai neiškraipytų konkurencijos“, – rašoma EK pranešime.

Bus vertinama, ar rezervų įsigijimo paslauga buvo reikalinga, kuomet Lietuva užsitikrino tarpvalstybines elektros energijos jungtis. Taip pat bus vertinama, ar buvo tinkama ir proporcinga paslaugų teikimą patikėti tik „Lietuvos energijos“ grupei.

EK vertins ir poveikį rinkai – ar strateginio rezervo koncepcija neiškraipė rinkos kainų ir neatbaidė nuo investicijų kitų rinkos dalyvių, kurie būtų galėję padėti užtikrinti tiekimo saugumą.

EK aiškina, kad strateginiai rezervai paprastai yra tam tikri gamybos pajėgumai, naudojami ne elektros energijos rinkoje, o susidarius ekstremaliajai situacijai. Jie gali būti reikalingi elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kai elektros energijos rinkos pertvarkomos ir jose vykdomos reformos, ir yra skirti apsidrausti nuo vykstant tokiam persitvarkymui galinčios kilti tiekimo sutrikimų rizikos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Elektrėnai turi du simbolius, tai kaminai ir apžvalgos ratas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Elektrėnai turi du simbolius, tai kaminai ir apžvalgos ratas

2016 m. EK gavo oficialų skundą, kuriame pareikštas įtarimas, kad priemonė nesuderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Kad galėtų patvirtinti pajėgumų priemonę pagal ES valstybės pagalbos taisykles, valstybė narė turi įrodyti, kad priemonė reikalinga, užtikrinti, kad ji atitiktų savo paskirtį ir ja galėtų naudotis visi pajėgumų teikėjai.

Anksčiau Konkurencijos Taryba vertino, kad nustačius neteisėtą valstybės pagalbą, „valstybės pagalbos gavėjo konkurentai dėl neteisėtos pagalbos gali kreiptis į nacionalinius teismus. Teismas gali priimti sprendimą neteisėtą pagalbą išieškoti iš pagalbos gavėjo su palūkanomis, priteisti žalos atlyginimą konkurentams ar kitoms suinteresuotoms šalims arba tuo atveju, jeigu parama dar nebuvo išmokėta, priimti sprendimą, kuriuo uždraudžiama išmokėti neteisėtą valstybės pagalbą.“

Konkurencijos taryba: nesuderinta pagalba gali būti išieškota

Konkurencijos tarybos (KT) pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė aiškina, kad EK tyrimas apims tik praeities laikotarpius, kadangi, 2019 m. valstybės pagalba nebuvo skirta elektros sistemos rezervo poreikio užtikrinimui.

„Teisės aktai numato, kad nesuderinta valstybės pagalba gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis, o nukentėję juridiniai asmenys ir valstybės institucijos gali kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo“, – aiškina J.Šovienė.

Anot jos, po to, kai 2017 m. gruodį KT teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto VIAP mokesčio, Energetikos ministerija suderinto valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija dėl valstybės pagalbos skyrimo bendrovėms „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“.

Energetikos ministerija: turėsime pateikti pagrįstus paaiškinimus

Energetikos ministerija atsiųstame komentare aiškina, kad tyrimo metu bus aiškinamasi, ar buvo laikomasi formaliųjų ES taisyklėse nustatytų procedūrų skiriant viešuosius interesus atitinkančios paslaugų (VIAP) finansavimą „Lietuvos elektrinei“ (UAB „Lietuvos energijos gamyba”) už elektros energijos tiekimo saugumo ir sistemų rezervų užtikrinimo paslaugas.

Per mėnesį EK turės būti pateikti pagrįsti paaiškinimai ir aktuali informacija, kuri padės įvertinti šią priemonę ir priimti galutinį sprendimą.

„2017 m. Energetikos ministerija buvo informavusi EK apie planus atsisakyti VIAP paslaugos energijos tiekimo saugumui ir sistemų rezervui užtikrinti. Perdavimo sistemos operatoriaus skaičiavimais 2018 m. tokia paslauga dar buvo būtina, tačiau jos kiekis ženkliai sumažintas. Jos visiškai atsisakyta 2019 m.“, – aiškina ministerija.

Lietuvai įstojus į ES, bet koks finansavimas, skiriamas iš VIAP biudžeto lėšų, privalėjo būti suderinamas su ES valstybės paramos skyrimo taisyklėmis.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Energetikos ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Energetikos ministerija

EK tiria, ar VIAP, susijusios su energijos tiekimo saugumo ir sistemų rezervų užtikrinimu, gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.

VIAP, būtinų elektros energijos tiekimo saugumui ir patikimam sistemos veikimui užtikrinti, poreikis buvo reglamentuotas Lietuvos teisės aktuose po to, kai, įstojus į ES, buvo uždarytas pagrindinis elektros energijos generavimo šaltinis Lietuvoje – Ignalinos atominė elektrinė.

M.Nagevičius: lėšos buvo naudojamos kaip finansinė parama, be konkurso

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius vertina, kad VIAP lėšos anksčiau buvo naudojamos kaip finansinė parama Elektrėnuose esančiai elektrinei.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

„Ten didžiausia problema buvo ta, kad tas apmokėjimas už strateginį rezervą Elektrėnams buvo teikiamas be jokio konkurso ir tik vienai įmonei išskirtinai. Realiai tai buvo tiesiog finansinė parama Elektrėnų elektrinei. Finansinė parama, siekiant padengti jos nuostolius, kurie susidarė pralaimėjus „Lietuvos energijos gamybai“ tretinio rezervo aukcionus“, – vertina M.Nagevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką