„Trečiadienį mes Vyriausybėje kaip tik priimsime šilumos ūkio plėtros programą, kur yra iškeltas tikslas, kad šilumos kainos mažėtų ateityje dar stipriau“, – interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.
Valstybei į perėmus Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, šildymas iki 30 proc. galėtų atpigti jau 2016-ųjų pabaigoje
„Sunku pasakyti. Jeigu mes kalbame apie Vilnių ir Kauną, tai galėtų prasidėti 2016 metais nuo kūrenimo sezono. Jeigu kalbėti apie atskiras savivaldybės, tai, manau, savivaldybės, kurios gaus struktūrinę paramą, pertvarkant šilumos ūkio gamybą, tai galėtų būti po vienerių metų“, – tęsė premjeras, paklaustas, kada gyventojai gali tikėtis mažesnių šildymo kainų.
Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas vasarį teigė, jog valstybei į perėmus Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, šildymas iki 30 proc. galėtų atpigti jau 2016-ųjų pabaigoje.
Premjero komanda ir Energetikos ministerija iki šiol nesutarė dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų šilumos ūkio atnaujinimą. Premjero aplinka siūlo atverti kelią sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“. Neoficialiomis žiniomis, tokią idėją remia ir prezidentūra.
Tačiau energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, pasak „Verslo žinių“, mano, kad toks sprendimas neišspręstų esminės – šilumos kainų vartotojams – problemos, o kurtų naują energetikos monopoliją. Anot jo, Kainų komisija pirmiausia turėtų ištirti, kiek galėtų kainuoti šilumos gamyba Vilniuje bei Kaune ir paskelbti ribines šilumos gamybos kainas, o atsižvelgusios į jas savivaldybės turėtų skelbti konkursus, kuriuose pretendentai konkuruotų, siūlydami žemiausias kainas.
Todėl J.Neverovičius nerėmė A.Butkevičiaus nuomonės, kad renkantis tolesnį Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio plėtros modelį, būtina kurti bazinio šilumos gamintojo statusą turinčias įmones, kuriose „Lietuvos energija“ turėtų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.
