„Mūsų nuostatos labai aiškios. Bet koks dujotiekis ES turi būti tiesiamas ir naudojamas griežtai vadovaujantis ES teise, ne tik energetikos, bet ir ekologijos, konkurencijos ir tiekimo požiūriu“, – pabrėžė Miguelis Ariasas Canete.
Pasak jo, Europos Komisijos teisininkai pateikė ES komisarams „Nord Stream 2“ atitikimo Trečiajam energetikos paketui pirmines išvadas, jos iškėlė klausimų, kuriuos dabar Komisijoje svarstomi.
„Teisiniai aspektai – tai dar ne viskas, todėl, kad politiniai ir ekonominiai aspektai – įtaka rinkai, tiekimo diversifikavimas ir patikimumas – turi būti rimtai išanalizuoti“, – sakė ES energetikos ir klimato kaitos komisaras.
Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pernai rugsėjį su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą. Tikimasi iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
