Seimo Aplinkos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas BNS tvirtino „Chevron“ sprendimą vertinąs „labai gerai“ ir žadėjo „bažnyčioje paaukoti žvakę, kad („Chevron“ – BNS) tikrai išeitų“.
„Dėl to mes įstatymus ir pakeitėme, kad jie („Chevron“ – BNS) nedarytų mums žalos“, – BNS sakė A.Salamakinas, kuris anksčiau taip pat negailėjo kritikos „Chevron“ ketinimams žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Lietuvoje.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad „Chevron“ sprendimą atsisakyti skalūnų žvalgybos Lietuvoje galėjo paskatinti nestabili šio verslo aplinka šalyje.
„Chevron“ sprendimą atsisakyti skalūnų žvalgybos Lietuvoje galėjo paskatinti nestabili šio verslo aplinka šalyje.
„Įstatymai yra keičiami prasidėjus procedūroms, todėl manau, kad esant nestabiliai politinei situacijai, kompanija, kuri projektuoja ilgalaikį veikimą, pabijojo rizikų“, – BNS sakė D.Kreivys.
Pasak jo, „Chevron“ sprendimą galėjo paskatinti ir delsimas patvirtinti JAV bendrovę skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja.
„Kiek laiko buvo delsiama pasirašyti pasibaigus konkursui sutartį“, – tvirtino D.Kreivys.
Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė svarstė, kad „Chevron“ atsisakyti skalūnų žvalgybos galėjo gavusi preliminarius duomenis, jog Lietuvoje nėra skalūnų dujų, o tik skalūnų nafta.
„Ir per didelė rizika – Seimas uždėjo tamprų apynasrį“, – teigė B.Vėsaitė.
Anot jos, „Chevron“ sprendimui įtakos turėjo ir neigiama gyventojų pozicija. Reikalavimą „Chevron“ ieškot sutarimo su teritorijos, kur būtų ieškoma skalūnų dujos, priešiškai nusiteikusiais gyventojais akcentavo ir D.Kreivys.
Įstatymai yra keičiami prasidėjus procedūroms, todėl manau, kad esant nestabiliai politinei situacijai, kompanija, kuri projektuoja ilgalaikį veikimą, pabijojo rizikų, – D.Kreivys
„Politinė valdžia, kuri organizuoja tokius konkursus, kuri gauna iš investicijų finansinės naudos, irgi turi dirbti su bendruomene, o ne kompanijai pasakyti, kad jūs patys privalote įtikinti ją, kad tai geras dalykas“, – sakė D.Kreivys.
Ekonomikos komiteto vadovas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad užuot investavusi Lietuvoje, „Chevron“ gali nusitaikyti į Ukrainą.
„Manau, kad ten investicijų atsiperkamumas geresnis nei Lietuvoje“, – tvirtino R.Žemaitaitis.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad „Chevron“ gali persigalvoti ir po kelerių metų grįžti į Lietuvą, jeigu matys, kad jiems tai ekonomiškai naudinga.
„Chevron“ antradienį pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. Kompanijos pranešime spaudai teigiama, kad pokyčiai turėjo įtakos svarstant galimos investicijos komercinius ir projekto vystymo aspektus, ir kompanija nusprendė sutelkti dėmesį į jau padarytas investicijas Rietavo licenciniame plote.
Aplinkos ministerija po daugiau nei pusmetį trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenių diskusijų rugsėjo viduryje rekomendavo Vyriausybei paskelbti „Chevron“ skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja. JAV bendrovė buvo vienintelė konkurso dalyvė.
Skelbta, kad „Chevron“ 1,8 tūkst. kvadratinių metrų Šilutės-Tauragės plote turės investuoti ne mažiau nei 80 mln. litų.
Birželį „Chevron“ jau pradėjo naftos žvalgymo darbus prie Stemplių kaimo Šilutės rajone – tai daroma per naftos bendrovę „LL investicijos“, kurios 50 proc. akcijų valdo JAV bendrovė.
