Ispanija užsitarnavo pasaulio lyderės poziciją vėjo ir saulės energetikos srityje, rašo BBC. Tačiau šias pozicijas šalis gali greitai prarasti, jei skolų spaudžiama valdžia nutrauks paramą šiai vis dar nuo valstybės subsidijų priklausomai pramonės šakai.
Atsinaujinančių energijos šaltinių rekordai
Pernai pirmą kartą per visą Ispanijos istoriją vėjo turbinos pagamino tiek pat elektros energijos kiek ir branduoliniai reaktoriai – 21 proc. – rodo nacionalinių elektros tinklų Red Electrica de Espana (REE) duomenys.
Šis rekordas turėjo apstulbinti skeptikus, tvirtinusius, kad atmosferos neteršianti atsinaujinančių šaltinių energija pernelyg nepatikima ir brangi, kad galėtų pakeisti anglį, dujas ir uraną.
Tačiau Ispanija, rodos, galėtų išsklaidyti jų abejones. Pasak REE, vėjo, saulės ir vandens jėgainės sudaro beveik pusę – 49,1 proc. – šalies elektros energijos pajėgumų.
Vien vėjo jėgainės pernai generavo beveik 54 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) elektros, aprūpindamos energija 10 mln. namų ūkių. Šioje srityje Ispanija nusileidžia tik Vokietijai.
Kaip jai tai pavyko?
Investuotojų pasitikėjimas
„Ispanijai padėjo dešimtajame dešimtmetyje priimti vėjo energetikai palankūs įstatymai“, – sako šalies vėjo energijos asociacijos „Asociacion Empresarial Eolica (AEE) atstovė Sonia Franco.
„Viziją turinčias bendroves tai padrąsino investuoti. Nuo pirmosios turbinos iškilimo 1984-aisiais į šį sektorių investuota apie 30 mlrd. eurų (104 mlrd. litų)“, – sako ji.
Ispanijos provincijų gyventojai mielai savo kaimuose priėmė naujus vėjo malūnus, kitaip nei kai kuriose kitose Europos šalyse.
O Ispanijos provincijų gyventojai mielai savo kaimuose priėmė naujus vėjo malūnus, kitaip nei kai kuriose kitose Europos šalyse.
Galbūt šį entuziazmą galima paaiškinti tuo, kad valstybės subsidijos nebuvo užkrautos ant vartotojų pečių aukštesnių elektros kainų forma.
Dėl šios politikos Ispanijoje atsirado vadinamasis „tarifo deficitas“ visame energijos generavimo sektoriuje. Jis, manoma, siekia 25-30 mlrd. eurų (86-104 mlrd. litų).
Kai Ispanijos vyriausybei, bandančiai prikelti šalies ekonomiką po bankininkystės ir nekilnojamojo turto krizių ir 2012-aisiais priėmusiai 41 mlrd. eurų pagalbos paketą iš ES, teko susiveržti diržus, tais pačiais metais paramos neteko ir šalies energetikos sektorius.
Maža to, elektros generacija – tiek iš atsinaujinančių šaltinių, tiek iš visų kitų – buvo apmokestinta 7 proc. tarifu.
Po šių priemonių atėjo kitos, sumažinusios paramą retroaktyviai ir galinčios „2014-aisiais sumažinti subsidijas vėjo energetikai maždaug 1,2 mlrd. eurų“, – sako S.Franco. „Mes dar nežinome, koks bus galutinis finansinis poveikis.“
Tyrimų bendrovės IHS vėjo energetikos skyriaus direktoriaus Eduardo Salos de Vedrunos žodžiais tariant, „Ispanija tapo savo pačios sėkmės auka“.
Štilis vėjo energetikoje
Europos investuotojai netruko sureaguoti į naujienas.
„Diegiamų pajėgumų lygis Ispanijoje staigiai krito (vyriausybei nutraukus paramą), – sako Briuselyje įsikūrusios Europos vėjo energijos asociacijos (EWEA) atstovas Pierre'as Tardieu. – Anksčiau vėjo energijos sektoriuje dirbo 41 tūkst. ispanų, o dabar liko tik 23 tūkst. darbo vietų. Šios srities politika turėjo toksinį poveikį.“
Vokietija nenuleido burių – 2012-aisiais savo vėjo energijos pajėgumus ji padidino 2297 MW, o pernai – 3238 MW. Nepasidavė ir Didžioji Britanija.
Skaičiai kalba patys už save. 2012-aisiais Ispanija įdiegė 1110 megavatų (MW) galingumo naujų vėjo turbinų. Pernai metų gale šis skaičius nukrito iki 175 MW.
Ispanija – ne vienintelė šalis, nusisukanti nuo atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjo jėgainių statybą pristabdė dauguma ES šalių.
Vis dėlto Vokietija nenuleido burių – 2012-aisiais savo vėjo energijos pajėgumus ji padidino 2297 MW, o pernai – 3238 MW. Nepasidavė ir Didžioji Britanija.
„2013-aisiais rinką varė Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Apie 50 proc. naujų pajėgumų buvo įdiegti šiose dviejose šalyse“, – sako P.Tardieu.
Vis dėlto pasaulyje investuotojai nepraranda tikėjimo vėjo energija, teigiama Jungtinių Tautų Aplinkos Programos (UNEP) ir „Bloomberg New Energy Finance“ parengtoje 2014-ųjų Pasaulio atsinaujinančios energijos investicijų ataskaitoje.
Joje teigiama, kad 2013-aisiais sektorius pritraukė 80 mlrd. JAV dolerių (58 mlrd. eurų, 200 mlrd. litų) investicijų visame pasaulyje, tik vienu procentu mažiau nei ankstesniais metais.
„Iškraipė rinką“
UNEP ataskaitoje daro išvadą, kad dėl sumažėjusios vėjo turbinų savikainos ir bendro sektoriaus konkurencingumo išaugimo vis daugiau vėjo energetikos projektų visame pasaulyje vykdomi be jokios valstybės paramos.
„Žemesni kaštai leido sumažinti subsidijas naujiems projektams ir priartino vėjo ir saulės energiją prie konkurencingumo su iškasamo kuro alternatyvomis“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad kai kuriose vietovėse, kur nėra lengvai išgaunamos anglies ar gamtinių dujų, tačiau netrūksta saulės ir vėjo, šie energijos šaltiniai gali būti netgi pigesni nei šiluminių jėgainių elektra.
Tuo tarpu Europos Komisija mano, kad nors valstybių subsidijos atsinaujinantiems energijos šaltiniams padėjo sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekius, jos taip pat „ženkliai iškraipė rinką ir padidino kaštus vartotojams“.
Vėjai keičiasi
Pinganti vėjo energetikos infrastruktūra ir gili valstybės skola įtikino Madridą, kad subsidijų šiam sektoriui nebereikia.
Premjero Mariano Rajoy vyriausybė, rodos, įsitikinusi, kad vėjo energetikos sektorius dabar toks stiprus, kad gali ištverti ne tik valstybės paramos praradimą, bet ir aukštesnius mokesčius. Nieko nuostabaus, kad Ispanijos vėjo energetikos sektorius jaučiasi baudžiamas už savo paties sėkmę.
Premjero Mariano Rajoy vyriausybė, rodos, įsitikinusi, kad vėjo energetikos sektorius dabar toks stiprus, kad gali ištverti ne tik valstybės paramos praradimą, bet ir aukštesnius mokesčius. Nieko nuostabaus, kad Ispanijos vėjo energetikos sektorius jaučiasi baudžiamas už savo paties sėkmę.
Didžiulė atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir mažinama gamyba iš tradicinių atmosferą teršiančių šaltinių leido Ispanijai pernai sumažinti savo išmetamų CO2 dujų kiekį 61,4 mln. tonų arba 23,1 proc. – tai didžiulis pasiekimas.
Sausį užfiksuotas dar vienas rekordas – Ispanija savo vėjo jėgainėse pagamino 6626 GWh energijos ir 3,1 proc. pagerino ankstesnį rekordą, pasiektą pernai lapkritį.
Tačiau vyriausybės visada turės rinktis tarp ekonominio konkurencingumo ir aplinkosaugos tikslų, sako E.Sala de Vedruna.
„Daugumoje šalių atsinaujinanti energetika vis dar sulaukia daugiau subsidijų nei kiti, pigesni energijos šaltiniai, tokie kaip anglis, – sako jis. Trumpalaikiai tikslai dažnai konfliktuoja su ilgalaikiais.“
Tad tvyrant nežiniai dėl sektoriaus ateities, Ispanijos lygumose išdygusius vėjo malūnus gali ištikti štilis.
