„Elektros energijos importas iš Skandinavijos į Baltijos regioną gerokai išaugo nuo 2013 metų gruodžio, kai pradėjo veikti „Estlink-2“ elektros kabelis, kuris tris kartus padidino perdavimo galingumą tarp Suomijos ir Estijos. Nepaisant išaugusios galios, rugsėjį neplanuotai buvo atjungtos abi „Estlink“ jungtys dėl elektros įrangos gedimų. Spalį taip pat vykdomi remonto darbai, siekiant užkirsti kelią vėlesniam neplanuotam kabelio atjungimui ir išlaikyti galimybę dar labiau padidinti pigesnės elektros energijos importą“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pagrindinė gamybos mažėjimo priežastis – elektros energijos rinkos kainų kritimas Suomijoje.
Pasak G. Junghans, importo augimą lėmė ir išaugusi elektros paklausa – bendros elektros energijos sąnaudos Baltijos šalyse rugsėjį buvo 1920 GWh – 0,8 proc. didesnės nei rugpjūtį ir 2,1 proc. didesnės nei 2013 metų rugsėjį. Nors situacija buvo panaši visose trijose Baltijos šalyse, didesnis augimas pastebėtas Estijoje, kur sąnaudos, lyginant su praėjusių metų rugsėju, išaugo 4 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 2,1 ir 0,3 proc.
Rugsėjį Baltijos šalyse pagaminta 1423 GWh elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir 1,3 proc. mažiau nei 2014 metų rugpjūtį. Pagrindinė gamybos mažėjimo priežastis – elektros energijos rinkos kainų kritimas Suomijoje. Tad Baltijos šalyse iš viso buvo pagaminta 74 proc. sunaudotos elektros energijos, kai tuo tarpu praeitų metų rugsėjį – 92 proc.
G. Junghans teigimu, mažesnę elektros generaciją lėmė žemas vandens lygis Dauguvos upėje. Ši tendencija stebima jau nuo pat šių metų balandžio. Rugsėjį jis vidutiniškai buvo 183 m3/sek., o nuo įprasto vidurkio buvo mažesnis beveik 40 proc. Taigi Dauguvos hidroelektrinės rugsėjį pagamino tik 70 GWh – 42 proc. mažiau nei ilgalaikis vidurkis. Nuo metų pradžios Dauguvos hidroelektrinės pagamino 1581 GWh elektros energijos – 33,3 proc. mažiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
