-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas tikina, kad miestų šilumos ūkį perdavus valstybei, šiluma atpigtų net trečdaliu

Valstybei į perėmus Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, šildymas iki 30 proc. galėtų atpigti jau 2016-ųjų pabaigoje. Taip tvirtina prezidentės Nerijus Udrėnas.
Šildymas
Šildymas / BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.

„Jeigu šiandien investicijos būtų pradėtos daryti, tai realiai po dviejų metų, 2016 metų pabaigai, tam šildymo sezonui galima būtų pasiekti tą efektą. Svarbiausia, kada tuos sprendimus priimti politiniu lygiu, tada jau atiduoti technikams įgyvendinti šitą galimybę“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.

Anot jo, premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymai steigti valstybės valdomas įmones, kurios valdytų šilumos ūkį, leistų skaidriai ir aiškiai nustatyti šilumos kainas.

Anot N.Udrėno, premjero Algirdo Butkevičiaus siūlymai steigti valstybės valdomas įmones, kurios valdytų šilumos ūkį, leistų skaidriai ir aiškiai nustatyti šilumos kainas

„Premjeras pristatė pasiūlymą, kad Vilniuje ir Kaune būtų steigiamos valstybinės įmonės, kur valstybė turėtų 51 proc. akcijų, ir atitinkamai būtų pastatyti tokie kogeneraciniai pajėgumai, kurie gamintų šilumą ir elektrą. Jie būtų visiškai skaidriai reguliuojami kainų reguliatoriaus, šalia to dar būtų labai skaidrus valdymas ir tai užbrėžtų kainų ribą, kuri būtų aiški, skaidri ir realiai pagal skaičiavimus mažiausiai 30 proc. šilumos kainą būtų galima sumažinti“, – kalbėjo N.Udrėnas.

Prezidentės patarėjo teigimu, į naujai kuriamas įmones galėtų investuoti ir savivaldybės.

„Šalia valstybės investicijų galėtų būtų pritraukiami pinigai iš privataus ar savivaldybių kapitalo. Deja, žinome, kad tos savivaldybės su finansais tvarkosi nelabai kaip, bet jos gali įnešti tam tikrą turtą į tą įmonę ir taip užtikrinti balansą tarp valstybės, savivaldybės ir šilumos vartotojų interesų“, – teigė N.Udrėnas.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nerijus Udrėnas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Nerijus Udrėnas

„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln. litų

Praėjusią savaitę premjeras pareiškė, jog šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės. Anot jo, siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 proc., numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, o ateityje būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

„Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno teigimu, preliminariai skaičiuojama, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500-600 mln. litų.

„Lietuvos energija“ planuoja įgyvendinti bendrą projektą su „Kauno energija“, modernizuojant Petrašiūnų elektrinę, kur galėtų būti įrengta 60 megavatų galios kogeneracinė elektrinė.

„Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti į naują biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje.

Vilniuje ir Kaune šiuo metu šilumos kainos yra vienos didžiausių šalyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius