Anot leidinio, Rusijos vyriausybė atsisakė mažos ar vidutinės galios branduolinės jėgainės srityje statybos ir dabar svarsto planus statyti jėgaines, kurios elektrą gamintų degindamos gamtines dujas ar akmens anglį.
„Komersant“ tvirtina, jog mažos ar vidutinės galios AE idėja palaidota, nes tokios technologijos bus licencijuotos tik 2019 metais, o Baltijos šalių ketinimai 2016-aisiais atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos verčia skubiai sukurti 900 megavatų galios elektros gamybos pajėgumus Karaliaučiaus srityje.
„Komersant“ tvirtina, jog mažos ar vidutinės galios AE idėja palaidota, nes tokios technologijos bus licencijuotos tik 2019 metais, o Baltijos šalių ketinimai 2016-aisiais atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos verčia skubiai sukurti 900 megavatų galios elektros gamybos pajėgumus Karaliaučiaus srityje
Dujas ar anglį deginančių elektrinių statyba kainuotų daugiau nei 50 mlrd. rublių, papildomai kuriant kuro tiekimo tokioms elektrinėms sistemą – svarstoma galimybė jūrų uoste statyti anglies krovos terminalą, per kurį būtų tiekiamas kuras būsimai elektrinei.
Pernai rugsėjį koncernas „Gazprom“ su Karaliaučiaus srities administracija pasirašė susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos.
„Komersant“ rašo, jog gamtinių dujų tiekimo sričiai per Lietuvą perspektyvos Maskvoje vertinamos miglotai – dabartinė sutartis su Lietuva dėl dujų tranzito galios iki 2016-ųjų ir jos pratęsimo galimybės esą kol kas nėra aiškios.
Rusija planavo Karaliaučiaus srityje iki 2017 metų pastatyti 2,3 tūkst. megavatų galios branduolinę jėgainę, kuri būtų orientuota į kaimyninių valstybių rinkas. Eksporto planams žlugus, pernai vasarą Maskva pripažino, kad projektas laikinai sustabdytas, ir svarstoma galimybė statyti gerokai mažesnio pajėgumo branduolinę jėgainę.
