Pasak jo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, jog dujų kainos sumažinimo trejiems metams nepakanka, kad Lietuva atsiimtų iš Stolholmo arbitražo Rusijos dujų gigantui pateiktą ieškinį. Lietuva bando išsireikalauti išskirtinių tiekimo sąlygų, kurios vertos pinigų, kurių Vilnius mokėti nenori, mano Rusijos ekspertai.
Sąlygų neatskleidžia ir Rusijos dujų monopolininkas. „Gazprom“ oficialus atstovas Sergejus Kuprijanovas portalui gazeta.ru pareiškė, jog komentarų nebus iki derybų pabaigos, kurios dar tęsiasi.
D.Grybauskaitės žodžiais, ji įpareigojo premjerą „tęsti dialogą“. Anot Algirdo Butkevičiaus, Lietuvai pasiūlytos penktadaliu pigesnės dujos.
Būtent tokiomis sąlygomis Rusija tiekia dujas Latvijai ir Estijai.
Lietuva iš Rusijos per metus nuperka apie 2 mlrd. kubų dujų, mokėdama vidutiniškai po 500 JAV dolerių už tūkstantį kubų (anot A.Butkevičiaus, sausį ši kaina buvo 470-480 JAV dolerių). Kainos sumažinimas 20 proc. reikštų, jog per metus būtų sumokama maždaug 200 mln. JAV dolerių mažiau.
Lietuva ne kartą tvirtino, kad už rusiškas dujas moka nepagrįstai brangiai ir yra permokėjusi 1,5 mlrd. eurų. Dėl to pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Rusijos dujų monopolininką. Į tai „Gazprom“ atsakė, kad yra pasirengęs kalbėtis dėl „esminio kainos sumažinimo“.
Anot Rusijos ekspertų, taip „Gazprom“ siekia išvengti bylinėjimosi, nes jam nepalankus teismo sprendimas reikš pripažinimą, jog „Gazprom“ piktnaudžiauja monopoline padėtimi. Lietuvos Vyriausybė yra pareiškusi, jog ieškinys gali būti atsiimtas, jei su Rusijos dujų koncernu pavyks susitarti dėl kainos sumažinimo iki „protingo lygio“.
Rusijos nacionalinio energetikos saugumo fondo direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Grivačo vertinimu, Lietuva nori išsireikalauti iš „Gazprom“ išskirtinių tiekimo sąlygų.
„Atsižvelgiant į Lietuvos planus dėl suskystintų gamtinių dujų, ji nori lankstesnių tiekimo sąlygų, teisės atsisakyti rusiškų dujų tuo atveju, jei jas importuoti suskystintu pavidalu bus naudingiau. Tačiau toks lankstumas kainuoja pinigus, o Lietuva šiuo atveju nori dar ir nuolaidos“, – gazeta.ru sakė A.Grivačas.
Neatmestina, kad Lietuvos valdžia bando situacija pasinaudoti ir su „Gazprom“ pasiderėti
Anot jo, Lietuvai užimti kietą poziciją derybose su „Gazprom“ leidžia Europos Komisijos atliekamas jo veiklos antimonopolinis tyrimas. Jei „Gazprom“ piktnaudžiavimas bus įrodytas, jam gresia 10 proc. metinės apyvartos bauda. Tačiau jei bus įrodyta, jog konkrečios rinkos sąlygos buvo pažeidžiamos kelerius metus ir dėl patirti nuostoliai, bauda gali siekti 30 proc. metų apyvartos.
„Gazprom“ metinė apyvarta pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus viršija 140 mlrd. JAV dolerių.
„Yra požymių, jog Europos Komisija suinteresuota nutraukti tyrimą. Dabar nėra pats tinkamiausias laikas komplikuoti santykius su tokiu dideliu tiekėju, kaip „Gazprom“, – teigia A.Grivačas.
Anot jo, tyrimas pradėtas ir dėl Lietuvos skundų, ir „Gazprom“ taikos sutartis su Lietuva taptų vienu pretekstų tyrimą nutraukti.
„Neatmestina, kad Lietuvos valdžia bando situacija pasinaudoti ir su „Gazprom“ pasiderėti“, – mano Rusijos ekspertas.
Lietuvos prezidentė antradienį priminė, jog Lietuva sėkmingai įgyvendina suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, apsirūpins alternatyviais tiekėjais, todėl „su nenaudingomis sąlygomis sutikti negalima“.
