Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 20d. 17:40

V.Sinkevičius: automobilių taršos mokestis – nepakankamas žingsnis teisinga linkme

Virginijus Sinkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Virginijus Sinkevičius

Su Lietuvos vadovais penktadienį susitikęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Seimo neseniai patvirtintas automobilių registracijos mokestis yra „mažas žingsnis teigiama linkme“, tačiau jis nebus pakankamas siekiant smarkiai sumažinti transporto priemonių taršą.

Seimo priimtas mokestis nuo 2020 liepos bus taikomas kiekvienam Lietuvoje įregistruojamam aplinką teršiančiam automobiliui.

„Tai yra mažas žingsnis teisinga linkme, nes taršos mokesčiai yra neišnaudotas potencialas. Tą Europos Komisija Lietuvai yra pabrėžusi dar 2017 metais“, – BNS sakė V.Sinkevičius.

„Ar tai iš tikrųjų sumažins taršą, bus galima įvertinti, kai mokestis įsigalios, kai jis veiks bent kurį laiką, bet aš manau, kad to greičiausiai nepakaks“, – pridūrė jis.

Pasak gruodį darbą pradėjusios Europos Komisijos nario, Lietuvoje reikės ne tik plėsti taršos mokesčių bazę, bet ir pasitelkti savivaldybes keičiant žmonių keliavimo įpročius.

„Mobilumas mieste bus pakankamai sutvarkytas, kai žmogus galės atsisakyti asmeninio automobilio. Tai taip pat turėtų būti dalis problemos sprendimo“, – kalbėjo V.Sinkevičius, komisijoje atsakingas už aplinkos, vandenynų bei žuvininkystės klausimus.

Automobilių taršos mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Jei emisija sieks 131-140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams bus 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis sieks atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).

Už mažiausiai taršius automobilius reikės mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.

Klimato kaitos programos problemos

V.Sinkevičius taip pat paragino Lietuvos institucijas nuosekliau įgyvendinti Klimato kaitos programą.

Ieškodama pajamų įvairioms socialinėms grupėms, Vyriausybė šios programos lėšas kitiems metams apkarpė, kai teikė galutinį 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimui.

Šiuo atveju manau, kad problema yra vis dėlto tame, kad nebuvo parengtos, suprogramuotos šios lėšos.

Eurokomisaras sakė, kad ministerijos turi suprogramuoti Klimato kaitos programos lėšas, kad pati programa „nebūtų nustumta į paraštes kaip prioritetas, kuris neturi nei plano, nei priemonių“.

„Šiuo atveju manau, kad problema yra vis dėlto tame, kad nebuvo parengtos, suprogramuotos šios lėšos, – teigė V.Sinkevičius. – Finansų ministro sprendimas yra logiškas: jeigu nėra programos, jei lėšos nėra suprogramuotos, atsiranda kitos sritys ir kiti prioritetai, kurių visuomet bus daugybė“.

„Čia labai svarbus yra atsakingų ministerijų darbas programuojant lėšas, parengiant vienas ar kitas programas, kad tiek Finansų ministerija, tiek Vyriausybė, tiek parlamentas matytų priemones, veiksmus, kuriems yra reikalingas finansavimas (iš Klimato kaitos programos)“, – kalbėjo Europos Komisijos narys.

„Europos žaliasis kursas“

Eurokomisaras pristatė kovai su klimato kaita skirtą Europos Komisijos inicijuotą „Europos žaliąjį kursą“ prezidentui Gitanui Nausėdai ir ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Jis sakė, kad EK vadovybės paskelbtos „žaliosios“ ambicijos „yra labai didelė galimybė valstybei ir šalies gyventojams“.

„Kalbant apie tą pačią renovaciją, galime kalbėti apie šildymo išlaidų taupymą, sutvarkytą, gražų būstą, apie kurį daug kas pasvajoja gyvendami pilkame sovietų statybos daugiabutyje“, – sakė V.Sinkevičius.

„Kalbant apie, pavyzdžiui, energetiką, tai yra galimybė turėti visišką energetinę nepriklausomybę, tai yra galimybė turėti pigesnę energiją, kas vėlgi taupys gyventojų lėšas“, – pridūrė jis.

Europos Komisija vasarį turėtų pristatyti vadinamąjį Klimato įstatymą. Teisės aktas turėtų dar kartą įtvirtinti ES tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos modelio.

Kalbant apie, pavyzdžiui, energetiką, tai yra galimybė turėti visišką energetinę nepriklausomybę, tai yra galimybė turėti pigesnę energiją, kas vėlgi taupys gyventojų lėšas

Tuo pačiu metu komisija pristatys iniciatyvą kurti specialų fondą, padedantį kiekvienai šaliai narei įgyvendinti klimato tikslus.

Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad kovai su klimato kaita šaliai iki 2030 metų reikės apie 14 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – apie 41 mlrd. eurų.

„Tikslas yra ne tik nepalikti kiekvienos šalies užribyje, bet užribyje nepalikti ir nė vieno ES piliečio“, – sakė V.Sinkevičius.

Iki darbo Europos Komisijoje V.Sinkevičius dirbo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministru.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

17:02
04:35

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:00
24:59
00:45

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką