Veltui teisininkai mojuoja Konstitucija, Konkurencijos įstatymu ir aiškina, kad taip atimama gyventojų teisė už šilumą ir elektrą mokėti mažiau. Konkurencijos taryba jau pradėjo beprecedentį tyrimą, tačiau kol kas šios institucijos įpareigojimai politikams nė motais.
Dvigubi standartai
Bendrovės „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis 15min.lt pasakojo, kad Lietuvos miestuose dirbtinai ribojama konkurencija šilumos ūkyje. Bendrovė negavo leidimo dirbti Jonavoje, o dabar jai ir kitiems verslininkams neleidžiama pradėti veikti Šiauliuose, nors įmonė atitinka visus aplinkosauginius reikalavimus bei pasiruošusi vartotojams pasiūlyti žemesnę kainą.
Tai klasikinis pavyzdys, kai yra taikomi dvigubi standartai.
„Tai klasikinis pavyzdys, kai yra taikomi dvigubi standartai. Šiaulių savivaldybė iš mūsų pareikalavo maksimalios poveikio aplinkai ataskaitos, nors įstatymai to nereikalauja.
Mes ją pateikėme, tačiau tarybos posėdyje vis tiek buvo uždrausti bet kokie tolimesni veiksmai visiems, išskyrus „Šiaulių energiją“. Jai statybų leidimai suteikiami be jokių vertinimų, nors šios įmonės neigiamas poveikis aplinkai kur kas didesnis“, – pasakojo įmonės vadovas.
„GECO“ investiciniai planai buvo stabdomi ir svarstant specialųjį miesto šilumos ūkio planą. „Ten mūsų planuojamų statyti katilinių neįrašė. Buvo numatytos vietos tik „Šiaulių energijai“. Kai šį klausimą iškėlėme per viešą svarstymą, Šiaulių valdžia buvo priversta įrašyti“, – kalbėjo verslininkas.
A.Lukašenkos būdai
Nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimas draudžiamas administracinėmis priemonėmis, kaip tai daro vienos kaimyninės valstybės vadovas.
Anot R.Štreimikio, nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimas draudžiamas administracinėmis priemonėmis, kaip tai daro vienos kaimyninės valstybės vadovas.
„Mūsų konkurentai gavo atsakymą, kad jų atėjimas pažeis „Šiaulių energijos“ ekonominius interesus. Tai žinoma, kad pažeis, nes konkurencija visada pažeidžia rinkoje jau veikiančių įmonių interesus“, – piktinosi pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Šiaulių energija“ turi ir privačių akcininkų. Jiems sudaromos išskirtinės sąlygos, o iš miesto gyventojų atimama teisė už šilumą ir elektrą mokėti mažiau.
„Mes užsakėme nepriklausomą vertinimą, kuris parodė, kad gyventojams šilumos kaina atpigtų mažiausiai dviem centais. Dėl to „Šiaulių energija“ nebankrutuos – tik jos pelnas gali sumažėti nuo 11 mln. iki 7,5 mln. litų“, – sakė R.Štreimikis.
Pasitraukė be kovos
Valstybė net negalvoja apie konkurenciją ir aukščiausiu lygiu deklaruoja tikslus atkurti šilumos ūkio monopolį.
Verslininkas prisiminė, kad su analogiška situacija susidūrė ir Jonavoje: „Nusprendėme nelaužyti iečių ir pasitraukėme. Jonavoje planavome statyti biokuro katilinę. Šiuo metu Jonavoje kintama kainos dalis yra 14 centų, o Kaune, kur yra konkurencija, kaina siekia 11-12 centų. Pati „Kauno energija“ iš biokuro pagamintą šilumą pardavinėja už 7,5 cento. Jonavoje visa šiluma pagaminama iš biokuro. Kodėl ten kaina tokia aukšta?“
R.Štreimikis piktinosi, kad valstybė net negalvoja apie konkurenciją ir aukščiausiu lygiu deklaruoja tikslus atkurti šilumos ūkio monopolį. Tai matyti ir didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune.
„Turėtų būti skelbiami konkursai ir pasirenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Mes įstatymais įpareigoti gaminti pigiau, nes kitaip niekas nesupirktų šilumos. Sunku logiškai paaiškinti, kodėl mums neleidžiama veikti“, – dėstė pašnekovas.
Piktnaudžiaus monopoline padėtimi
Jeigu sąžiningos konkurencijos nebus, „Šiaulių energija“ tiesiog ims piktnaudžiauti. Mes ir šiuo metu matome tokius bandymus, – piktinosi V.Kabaila.
Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinės grupės atstovas Vytautas Kabaila 15min.lt teigė pasigendantis aiškumo, kiek tiksliai galėtų pigti šiluma: „Jeigu nepriklausomi tiekėjai į Šiaulius ateitų turėdami vieną iš tikslų mažinti šilumos kainą vartotojams, o ne tik sau pelną uždirbti, mes tokius tiekėjus sveikintume. Dabar neaišku, kiek mažės kainos vartotojams ir kuo pagrįsti tokie skaičiavimai.“
Teiginius, kad „Šiaulių energija“ nėra pajėgi konkuruoti su nepriklausomais šilumos tiekėjais, V.Kabaila atmeta.
„Tai demagogija, skleidžiama kai kurių Šiaulių savivaldybės tarybos narių ir pačios „Šiaulių energijos“. Mūsų duomenimis, „Šiaulių energija“ rinkoje gali puikiai konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais. Ji pati perka biokurą didesniais kiekiais, elektrą sau pasigamina pati turėdama termofikacinę elektrinę ir turi savo vandens gręžinį“, – vardijo šilumos vartotojų atstovas.
V.Kabaila pabrėžė, kad sąžininga konkurencija galima tik garantavus procesų skaidrumą.
„Savivaldybės įmonė gali gaminti mažiausia kaina. Žinoma, tai turi būti daroma skaidriai. Jei biokuras bus perkamas slapta nuo vartotojų, jei bus už keleriopai didesnę kainą perkamos papildomos paslaugos, nors pati bendrovė gali tuos darbus atlikti, jei bus brangiai statomos trasos ir kiti objektai, tai konkuruoti su nepriklausomais gamintojais „Šiaulių energijai“ bus sunku. Jie atidengs visus bendrovės skaudulius“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad „Šiaulių energijai“ ir nepriklausomiems šilumos tiekėjams konkuruojant sąžiningai, bendrovių pelnai mažėtų, bet vartotojai gautų patraukliausią kainą.
„Jeigu sąžiningos konkurencijos nebus, „Šiaulių energija“ tiesiog ims piktnaudžiauti. Mes ir šiuo metu matome tokius bandymus“, – piktinosi V.Kabaila.
Jo nuomone, „Šiaulių energija“ turi turėti tiek biokuro katilų, kad jais galėtų gaminti visą šilumą. Taip būtų užtikrinta tikra, o ne fiktyvi konkurencija.
Kainų karas
Vasaros metu gali kilti kainų karas. Tiek nepriklausomam tiekėjui, tiek „Šiaulių energijai“ labiau apsimoka šilumą atidavinėti už dyką, nei stabdyti gamybą, – nurodė M.Nagevičius.
Šiaulių šilumos ūkio vertinimą atlikęs Lietuvos energijos konsultantų asociacijos vadovas Martynas Nagevičius 15min.lt paaiškino, kad savivaldybė „Šiaulių energiją“ nuo konkurentų gina, nes yra pati investavusi nemažai pinigų.
2010 m. gavus ES paramą, taip pat iš komercinio banko paėmus ilgalaikę paskolą buvo pastatyta kogeneracinė elektrinė. Jai leista elektrą pardavinėti 30 centų už kilovatvalandę tarifu. „GECO“ taip pat norėjo statyti biokuro elektrinę, bet jau be ES paramos.
„Savivaldybės įmonė bijo, kad vasarą, kai atsiranda konkurencija, kam parduoti pagamintą šilumą, ją nukonkuruos nepriklausomas gamintojas ir „Šiaulių energija“ negalės pelningai pardavinėti šilumos. Taip, vasaros metu gali kilti kainų karas. Susidaro tokia situacija, kad tiek nepriklausomam tiekėjui, tiek „Šiaulių energijai“ labiau apsimoka šilumą atidavinėti už dyką, nei stabdyti gamybą, nes visi pajamas susirenka iš elektros gamybos“, – sakė M.Nagevičius.
Keistas argumentas
Pasak eksperto, kainų kare palankesnė situacija yra „Šiaulių energijai“, nes ji turi galimybę elektrą gaminti pigiau: „Vartotojai galėtų tik džiaugtis, nes jei prasidėtų kainų karas, kainos neišvengiamai kristų.“
Pasiteiravus, kaip vertina savivaldybės argumentus, jog taip bus pažeisti „Šiaulių energijos“ ekonominiai interesai, M.Nagevičius sakė: „O kaip tada žiūrėti į konkurenciją iš viso? Argumentas, kad naujas žaidėjas rinkoje blogins jau esančių įmonių situaciją, gali būti naudojamas visada.“
Anot asociacijos vadovo, tiek, kiek „Šiaulių energija“ prarastų pajamų, sutaupytų Šiaulių gyventojai per mažesnę kainą. „Kadangi „Šiaulių energija“ yra savivaldybės įmonė, tai savivaldybei ir joje gyvenantiems žmonėms jokių nuostolių nebūtų. Atvirkščiai, šilumos ir elektros gamyba vyktų efektyviau“, – dėstė M.Nagevičius.
Privačių verslininkų neįsileis
Nėra jokio tikslo pristatyti per daug įrenginių, – paaiškino J.Sartauskas.
Šiaulių meras Justinas Sartauskas 15min.lt paaiškino, kad šilumos ūkyje neveikia laisvos rinkos principai.
„Tai nėra laisva rinka. Nėra jokio tikslo pristatyti per daug įrenginių. Šilumos ūkio modernizavimas vyksta savivaldybės lygmenyje. Mūsų bendrovė vykdo visus rekonstravimo darbus. Mes dar 2010 m. pasistatėme termofikacinę elektrinę. Tam gavome 18 mln. litų paramą, o visas projektas kainavo 103 mln. litų“, – sakė politikas.
Pasak mero, savivaldybės įmonės pelnas naudojamas miesto reikmėms, o privačios įmonės jį atiduos akcininkams: „Privatininkai sako, kad jūsų įrenginys gali stovėti, ateisime mes.“ Iš elektros per metus mes gauname daugiau nei 7 mln. litų pelno, kuris naudojamas viešiems reikalams. Mes pelną nukreipiame trasoms atnaujinti, naujiems įrenginiams pirkti, įmonės plėtrai. O mums siūlo, kad tą pelną galėtų pasiimti privatininkas.“
Taryboje esame priėmę sprendimą neleisti nei vieno privatininko, kol nebus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, – sakė meras.
J.Sartauskas minėjo, kad kita situacija yra tiekiant šilumą.
„Mes šiuo metu statomės 20 megavatų katilą. Kartu su termofikacine elektrine mes gaminsime daugiau nei 70 megavatų šilumos. Tokio kiekio reikia tris-keturis mėnesius per metus. Svarstome galimybes ir jei privatininkai sutiktų dirbti šalčiausiu periodu, tai tada šiluma tikrai atpigtų. Tai sutarčių klausimas. Reikia tartis, ar nepriklausomi šilumos tiekėjai dirbs visus metus, ar taip, kaip dabar kažkodėl pasirašę 222 dienas. Mes sakome, kad mūsų įmonė yra modernizuojama ir mes galime tiekti šilumą mažiausiomis sąnaudomis“, – nurodė meras.
Paklaustas, ko šiuo metu gali tikėtis visus savivaldybės nurodymus įvykdę verslininkai, J.Sartauskas atsakė: „Taryboje esame priėmę sprendimą neleisti nei vieno privatininko, kol nebus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa.“
Teisinis nihilizmas
Konkurencija yra deklaruojama ne tik Lietuvos, bet ir ES mastu. Siekiama, kad tose rinkose, kurios kažkada buvo monopolinės, atsirastų konkurencija.
Advokatų kontoros „Borenius“ advokatas, vadovaujantis partneris, konkurencijos teisės specialistas Daivis Švirinas 15min.lt sakė, kad Šiaulių valdžia elgėsi neteisėtai: „Šiaulių savivaldybė yra „Šiaulių energijos“ akcininkė. Ir įmonė, ir savivaldybė yra suinteresuoti, kad Šiauliuose neatsirastų konkurencija. Tai neslepiama ir atvirai deklaruojama. Tokia pozicija neturi jokio teisinio pagrindo. Šių tikslų siekiama labai brutualiai, pažeidinėjant visus įmanomus teisės aktus – pradedant nuo Konstitucijos, kurioje įtvirtintas laisvos rinkos principas.”
Teisininkas priminė, kad šilumos tiekimo rinka yra reguliuojama, bet niekur nepasakyta, jog konkurencijos joje neturi būti. Priešingai, konkurencija yra deklaruojama ne tik Lietuvos, bet ir ES mastu. Siekiama, kad tose rinkose, kurios kažkada buvo monopolinės, atsirastų konkurencija.
D.Švirinas nurodė, kad norint patekti į rinką, tiekėjui reikia įvairių savivaldybės leidimų. Įstatymai aiškiai apibrėžia, kada jie turi būti išduoti. Šiuo atveju buvo priimtas beprecedentis sprendimas, dėl kurio tyrimą jau pradėjo Konkurencijos taryba.
„Kaune kitą sezoną gali būti iki dešimties nepriklausomų gamintojų. Dėl to šilumos kaina smarkiai krenta. Ypač mėnesiais, kai šildomas tik karštas vanduo. Konkurencijos nauda yra akivaizdi. Argumentas, kad savivaldybė investavo ir kitų dalyvių rinkoje nereikia, yra visiškas teisinis nihilizmas. Kaip galima sakyti, kad išloš vartotojas, kai konkurentas gali pasiūlyti mažesnę kainą?”, – svarstė advokatas.
Panašu į kartelį
Vienas konkurentas siūlo kitam susitarti riboti gamybą. Jeigu tokį siūlymą teiktų verslo įmonė, tai neabejoju, kad Konkurencijos taryba pradėtų tyrimą dėl kartelinio susitarimo, – teigė D.Švirinas.
D.Švirinui šypseną sukėlė ir savivaldybės argumentas, kad „Šiaulių energijos” pelnas mažėtų: „Kalbėkime apie visuomenės interesą šiek tiek plačiau. Jei atsiradus konkurencijai vartotojas galėtų mokėti 20 ar 30 proc. mažiau, tai kaip galima sakyti, kad jis nukentės? Sakyčiau priešingai. Turi būti siekiama, kad vartotojai mokėtų mažiausią kainą, o ne kad savivaldybė surinktų kuo daugiau pinigų.“
Teisininkui taip pat klausimų sukėlė Šiaulių politikų svarstymai, kad nepriklausomus šilumos tiekėjus būtų galimą įsileisti tik tam tikromis sąlygomis – pavyzdžiui, veikiant tik šaltaisiais metų mėnesiais.
„Formaliąja prasme vienas konkurentas siūlo kitam konkurentui susitarti, kaip jie dirbs – šiuo atveju riboti gamybą. Tokie susitarimai kelia labai rimtų abejonių ir gali prieštarauti konkurencijos įstatymui. Jeigu tokį siūlymą teiktų verslo įmonė, tai neabejoju, kad Konkurencijos taryba pradėtų tyrimą dėl kartelinio susitarimo”, – sakė D.Švirinas.
