Vilniaus taryba nepritarė siūlymui leisti Vilniaus šilumos tinklų nuomininkei „Dalkia“ investuoti dar papildomus per 70 mln. Lt. Dalis valdančiųjų prieš posėdį tvirtino, kad be šių investicijų Vilniaus savivaldybei gali tekti mokėti didžiules baudas, kadangi sostinė neįvykdys Europos Komisijos keliamų aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau tarybos dauguma nusprendė kitaip.
Prieš klausimo svarstymą meras A.Zuokas teigė, kad jeigu šitam sprendimui nebus pritarta, kaip siūlė opozicija, „Dalkia“ pastarajai tikrai padėkos, nes esą neturės nei investuoti per 70 mln. Lt, nei pažeis sutartį. „Tačiau tada Vilniaus miesto savivaldybei arba Vilniaus šilumos tinklams teks patiems skolintis 70–80 mln. Lt, kad galėtume įgyvendinti tuos reikalavimus, kuriuos kelia ES direktyva. Šiuo atveju opozicija labai stengiasi, kad „Dalkia“ būtų geriau“, – kalbėjo A.Zuokas.
Neįvykdžius keliamų reikalavimų, mero teigimu, Vilnius mokės milijonines baudas, o šilumos kainai artimiausiu metu ši investicija įtakos neturės. Anot A.Zuoko, šios investicijos būtinos antrosios termofikacinės elektrinės renovacijai, nes kitaip jos nebebus galima eksploatuoti po 2016 metų. Neatnaujinus šios elektrinės, sutriks visa šilumos tiekimo sistema Vilniaus mieste.
Vilniaus miesto savivaldybei arba Vilniaus šilumos tinklams teks patiems skolintis 70–80 mln. Lt, kad galėtume įgyvendinti tuos reikalavimus, kuriuos kelia ES direktyva.
Trečioji termofikacinė elektrinė irgi turėtų būti modernizuota, bet tą ketinama daryti kartu su bendrove „Lietuvos energija“ ir tikimasi tam gauti ES paramą. Esą tuomet šilumos energija Vilniaus mieste atpigtų net penktadaliu.
Investicijas už likutinę vertę Vilniaus savivaldybė privalės išsipirkti pasibaigus Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarčiai 2017 metais.
Vilniaus tarybos „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas Bronius Cicėnas tvirtino, kad šis sumanymas jam nesuprantamas. Esą opozicija nepalaiko sprendimo leisti „Vilniaus energijai“ ir Prancūzijos bendrovei „Dalkia“ investuoti dar 72,5 mln. Lt į azoto junginių mažinimo įrenginius, kad būtų galima renovuoti degiklius ir sumažinti azoto patekimą į atmosferą.
„Tačiau mes sakome, kad nuomos sutartyje yra patvirtintas investicinis planas ir jame yra numatytos didžiulės lėšos degiklių renovacijai ir net jų pakeitimui naujais. Mums į klausimą niekas neduoda atsakymo, tad gali būti, kad šitos lėšos bus panaudotos antrą kartą. Nors investiciniame plane yra numatyta, bet kas padaryta, „Vilniaus energija“ tokių duomenų nepateikia“, – teigė B.Cicėnas.
„Tvarkietis“ taip pat neslėpė įtarimų, kad „Vilniaus energija“ per pastaruosius šešerius metus pardavė atmosferos taršos leidimų už 155 mln. Lt, tačiau nėra žinoma, kur tos lėšos investuotos. Esą jos ir turėjo būti panaudotos aplinkosauginiams įrenginiams.
B.Cicėnas įsitikinęs, kad už investicijas teks sumokėti ne kam kitam, o šilumos vartotojams – vilniečiams, kadangi nei savivaldybė, nei Vilniaus šilumos tinklai pinigų neturi.
Prieš kelerius metus „Dalkia“ siekė mainais į investicijas, kurios būtų skirtos aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimui, pratęsti nuomos sutartį iki 2037 metų, tačiau Vilniaus taryba po ilgų ir karštų diskusijų tam nepritarė. Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis baigiasi 2017 metų balandžio 1 dieną.
