V.Putino iki šiol atviriausias perspėjimas dėl dujų tiekimo, nuo kurio yra priklausomos daugelis Europos šalių, nuskambėjo tuo metu, kai santykių tarp Maskvos ir Vakarų šalių temperatūra yra pasiekusi naujas žemumas po Šaltojo karo.
Naujausiu didinamos Kremliaus diplomatinės izoliacijos ženklu tapo Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) sprendimas atimti iš Rusijos įstatymų leidėjų balso teisę iki šių metų pabaigos dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
Tuo tarpu Ukrainos lyderiai mėgino išsaugoti 46 mln. gyventojų turinčios valstybės teritorinį vientisumą, žadėdami suteikti amnestiją prorusiškiems separatistams, užėmusiems vyriausybinius pastatus rytiniuose regionuose, jeigu jie sudės ginklus ir nutrauks ilgiau nei keturias dienas trukusią apsiaustį.
Tų kovotojų reikalavimai, kad rytinės Ukrainos sritys būtų prijungtos prie Rusijos, dar labiau skatina surengti pirmąjį tiesioginių derybų etapą tarp Maskvos ir Kijevo.
Tas procesas, kuriam tarpininkauja Europos Sąjungos ir JAV diplomatai, turėtų prasidėti balandžio 17 dieną Ženevoje arba Vienoje.
Tačiau V.Putinas neatrodė linkęs taikytis, ES lyderiams adresuotoje notoje skelbdamas, kad jo šalis jau pavargo nuo padėties, kai Vakarų šalių palaikomos, bet Maskvos nepripažįstamos Kijevo vyriausybės įsiskolinimai Rusijai nuolat didėja.
Kremliaus pasiųsto laiško kopijoje sakoma, kad Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ bus „priversta pereiti prie išankstinio apmokėjimo už tiekiamas dujas, o jeigu toliau bus pažeidinėjamos mokėjimų sąlygos – visiškai arba iš dalies nutraukti dujų tiekimą“, Ukrainai nesugebant apmokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,49 mlrd. litų) skolos.
V.Putinas pridūrė, kad „Rusija pasiruošusi dalyvauti pastangose stabilizuoti ir atkurti Ukrainos ekonomiką“, tačiau tik „lygiomis sąlygomis“ su Europos Sąjunga.
„Gazprom“ tiekiamos dujos sudaro apie trečdalį visų ES šalių suvartojamo kiekio. Ši bendrovė yra vienintelė energetikos išteklių tiekėja kai kuriose Vidurio Europos šalyse, tokiose kaip Slovakija.
Beveik 40 proc. to kiekio tiekiama tranzitu per Ukrainą.
Maskvos ir Kijevo ginčai dėl apmokėjimo ir dujų kainų buvo sutrikdę tiekimą Europai 2006 ir 2009 metais, kai Ukraina siekė užmegzti glaudesnius ryšius su ES.
