Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 24d. 08:01

Vyriausybės prioritetai: pirmenybė ne pavieniams namams, o kompleksinei kvartalų renovacijai

„BETA“ renginio akimirkos
„BETA“ renginio akimirkos

Jau daugiau nei dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai teikiama daugiabučiams, kurie priklauso kvartalui, t.y. įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos projektus.

Jais siekiama atnaujinti ne pavienius namus, bet visą kvartale esančią infrastruktūrą, kurią sudaro žaliosios zonos, kiemų aikštelės, jų apšvietimas ir kt. Taigi, kodėl didžiausias dėmesys skiriamas ne pavienių pastatų, o kompleksinei renovacijai?

Šiuo metu savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, kvartaline renovacija yra siekiama miestų gyventojams sukurti visapusiškai geresnę gyvenimo aplinką.

Kvartaline renovacija yra siekiama miestų gyventojams sukurti visapusiškai geresnę gyvenimo aplinką.

„Kvartalinės renovacijos projektų dėka galime pasiekti geresnių rezultatų nei atnaujinant pavienius namus. Džiaugiamės, jog savivaldybės prie kompleksinės renovacijos prisideda aktyviai – tvarko aplinką, suformuoja žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų namų energijos poreikį atnaujina šilumos tinklus“, – pasakojo ministras konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“, kurią organizavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Agentūros direktorius Valius Serbenta pabrėžia, jog renovacijos tikslas – ne tik apšiltinti pavienių daugiabučių sienas, siekiant sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams, bet ir padidinti namų gyventojų komfortą, kad gyvenamoji aplinką taptų jaukesnė: „Raginame savivaldybes rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas ne tik siekiant energinio efektyvumo didinimo, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymo bei pritaikymo gyventojų poreikiams.“

Aktyvumas auga

V. Serbenta pasakoja, jog nuo 2016 m. yra įgyvendintos demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybėse, prie jų prisidedant ir agentūrai bei partneriams iš Vokietijos, kadangi šioje šalyje kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimas jau yra įsibėgėjęs.

Remiantis paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis akivaizdu, kad savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje didės – beveik 80 proc. visų planuojamų projektų bus įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117kvartalų.

Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117kvartalų.

Reikalavimas – sutaupyti ne mažiau nei 20 proc. energijos

Simona Ramanauskienė, BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja, teigia, jog įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai per metus padtų sutaupyti 300 tūkst. MWh šiluminės energijos, o vieno kvartalo atnaujinimas vidutiniškai truks apie 7 metus.

„Iš esmės energijos sutaupymai labiausiai susiję su daugiabučių renovacija, tačiau įgyvendinant Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, vienas iš reikalavimų – realizuoti ne mažiau kaip dvi energinį efektyvumą didinančias priemones.

Neužtenka tik renovuoti viešuosius pastatus ir daugiabučius, papildomai galima modernizuoti šilumos tiekimo tinklus ar neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Taip pat dar reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių, pavyzdžiui, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, dviračių takus ir pan.“, – dalinasi S. Ramanauskienė.

Jos teigimu, svarbiausia įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, reikėtų nepamiršti, jog būtina pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymą. Būtent dėl šio reikalavimo svarbu skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį bei planuojamus sutaupymus.

Darbų įgyvendinimo taisyklės nesikeičia

Taip pat svarbu priminti, jog nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, pagrindinės renovacijos bei rangos darbų taisyklės nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.

Anot Aplinkos ministro K. Mažeikos, svarbiausia užduotis išlieka renovacijos darbų kokybės užtikrinimas: „Pastaruoju metu pastebime, jog gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebi, ar darbai atliekami kokybiškai. Gyventojams rūpi, kad daugiabučio modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis – būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėms.“

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

00:19
01:55
02:51

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką