„Šalies gyventojų vartojimo pokyčiai tampa ypač aktualūs artėjant euro įvedimui. Mūsų stebėjimai rodo, kad nors tradiciškai vartojimui įtaką daro kalendorinės šventės, orai, vykdomos akcijos, tačiau panašu, kad bendrąsias šių metų tendencijas gali šiek tiek koreguoti ir pirkėjų elgsenos pokyčiai, susiję su nacionalinės valiutos keitimu. Nors ženklaus pirkėjų išlaidų didėjimo prieš euro įvedimą Lietuvoje nesitikima, vis tik tikėtina, kad dalis gyventojų gali investuoti sukauptus pinigus į didesnius ir brangesnius pirkinius“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pastaraisiais mėnesiais stambesnių pirkinių – buitinių prietaisų, vaizdo garso technikos ir kompiuterijos prekių pardavimai „Maxima“ parduotuvėse Lietuvoje yra išaugę maždaug 4 proc. Tai lemia ir kiek didesnes nei įprasta pirkėjų mėnesio išlaidas. Panašios tendencijos keičiantis valiutoms buvo pastebimos ir Estijoje – čia šių prekių pardavimai išaugo kiek daugiau nei dešimtadaliu. O štai „Maxima“ pirkėjai Latvijoje latų išleisti stambesniems pirkiniams neskubėjo: buitinės, vaizdo bei kompiuterinės technikos pardavimai šioje šalyje įvedant eurą išliko stabilūs.
Ženklaus pirkėjų išlaidų didėjimo prieš euro įvedimą neprognozuoja ir visų metų tendencijos. Remiantis „Maxima LT“ pirkėjų indeksu (MPI), vartojimas šių metų pradžioje buvo aktyvesnis nei praėjusiais metais. Didesnį vartojimą balandžio mėnesį tradiciškai lėmė pasirengimas Velykų šventei, o vėliau vartojimas kiek traukėsi. Tai labiausiai lėmė besikeičiantys orai: vasaros viduryje atšilus, liepą ir rugpjūtį vartojimo indeksas vėl kilo. Bendrovės duomenimis, vasaros mėnesiais šalies gyventojai daugiau nei praėjusiais metais pirko šviežių maisto produktų, pieno produktų, avalynės ir galanterijos, namų ūkio ir automobilių bei laisvalaikio prekių. Taip pat augančius vartojimo rodiklius lėmė ir lojalumo akcijų metu siūlomos prekės.
„Vertinant kelerių metų vartojimo rodiklius, akivaizdu, kad šių metų rinką galima apibūdinti kaip „nuosekliai stabilią“: bendra vartojimo kreivė kinta nežymiai ir yra labiau lemiama nusistovėjusių tendencijų“, – sako „Maxima LT“ vadovas.
Prieš kelerius metus sukūrusi stebėjimais ir matematiniais skaičiavimais pagrįstą „Maxima LT“ pirkėjų indeksą, bendrovė jį pasitelkia pirkėjų vartojimo pokyčiams matuoti. MPI rodo, kaip pakito einamojo laikotarpio – mėnesio – „Maxima LT“ pirkėjų krepšelio vertė, lyginant su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio krepšelio verte. Jei gautas indeksas yra 1, tai vidutinės pirkėjo išlaidos nepakito, jei jis viršija 1, vadinasi, pirkėjo išlaidos šiais metais augo, jei indeksas yra mažesnis negu 1 – vidutinės išlaidos mažėjo.
Šių metų sausį ir vasarį MPI siekė 1,07 ir kovo mėnesį krito iki 1,00 (vartojimas sąlyginai sumažėjo, nes 2013 m. kovą buvo Velykos, kai vartojimas buvo išaugęs), vėliau balandžio mėnesį MPI augo iki 1,14, o gegužę pasiekė 1,04. Atšalimas birželį lėmė vartojimo susitraukimą, o sušilus orams liepą MPI vėl ėmė kilti ir rugpjūtį grįžo į gegužės lygį.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 230 „Maxima“ parduotuvių. Kasdien jose apsilanko apie 550 tūkst. klientų.
