Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES lėšų pagrindu sukurtos investicijos augina verslą ir Lietuvos regionuose

Šilalės vėjo jėgainių parkas
Jurbarko rajone bendrovė "Eurakras" gavusi reikiamas investicijas nusprendė plėtoti vėjo jėgainių parką.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pigiai ir ekologiškai energijai gaminti pakinkytas vėjas, daugiau nei šimtas dvidešimt milijonų litų investicijų ir ilgi metai laukimo, kol tai atsipirks. Tokiu verslo keliu pasiryžo eiti bendrovė „Eurakras“, pradėjusi plėtoti vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.

Tiesa, dar prieš keletą metų kalbėti apie tokio masto projektą šiame regione būtų buvę visiškai nerealu, tačiau tapti kūnu šią idėją paskatino įmonės laimėta valstybės nustatyta energijos supirkimo kvota ir, žinoma, stambūs investuotojai, tarp kurių yra ir didžiausias Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo investuotojas „BaltCap“, valdantis Ūkio ir Finansų ministerijų įsteigto JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą, vieną iš rizikos kapitalo fondų – „Lithuanian SME Fund“, investuojantį į perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines įmones.

Investicijos – regioniniam vėjo jėgainių parkui

Aleksandro Spiridonov vadovaujama bendrovė „Eurakras“ – šviežiausia investicinio fondo „Lithuanian SME Fund“ KŪB naujiena. Fondą valdanti investicijų bendrovė „BaltCap“ į UAB „Eurakras“ vystomą vėjo jėgainių parką prie Jurbarko investavo 1,5 mln. eurų. Kartu su šia investicija atkeliavo ir dar viena – investicinė bendrovė „Renagro“, strateginis investuotojas atsinaujinančios energijos, žemės ūkio ir nekilnojamojo turto srityse į projektą investuoja 8,5 mln. eurų. Apie 25 mln. eurų siekiantį bankinį finansavimą ambicingą projektą vystančiai bendrovei pavyko gauti iš SEB banko.

Tokio investuotojų dėmesio UAB „Eurakras“ sulaukė neatsitiktinai: pernai vasarį aukcione laimėjusi elektros supirkimo kvotą 0,245 ct už vieną KWh, bendrovės valdytojų komanda puikiai atliko namų darbus – išgrynino būsimo vėjo jėgainių parko viziją ir parengė investicinį projektą.

Pasaulyje sparčiai plėtojantis atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tobulėjant technologijoms, lietuviai nusprendė plėtoti vėjo jėgainių parką, leidžiantį efektyviai gaminti energiją net ir ten, kur vidutinis vėjo greitis nėra toks didelis kaip pajūryje, – kalvotoje vietovėje šalia Jurbarko. Per pusantrų metų čia turėtų iškilti 120 m aukščio aštuonios vėjo jėgainės, kurių bendra instaliuota galia – 24 MW. Didžioji investicijų dalis bus skirta įsigyti jėgainei reikalingas turbinas, kurios kasmet turėtų pagaminti virš 70 GWh švarios, ekologiškos ir pigios elektros energijos.

"Vienas svarbiausių kriterijų, lemiantis mūsų investicijas į įmonę - yra stipri ir savarankiška vadovų komanda", - pasakoja „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis.
"Vienas svarbiausių kriterijų, lemiantis mūsų investicijas į įmonę - yra stipri ir savarankiška vadovų komanda", - pasakoja „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis.

Svarbiausia – stipri ir savarankiška vadovų komanda

Nors idėja plėtoti vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone turėjo tvirtą pagrindą ir tam tikra prasme garantijas – energijos supirkimo kvotą, vis dėlto tam, kad investicijas pavyktų pritraukti, prireikė daugiau nei metų. Pasirinkdama investuotojus bendrovė siekė pritraukti ne tik kapitalo, bet ir kompetencijų reikalingų plėtojant vėjo jėgaines: patirties vystant tokius projektus bei finansinės inžinerijos įgūdžių. Bendrovė šias kompetencijas pritraukė pasirinkdama vienas kitą papildančius investuotojus „Renagro“ bei „BaltCap“. Šie investuotojai investavo ne tik savas ir ES struktūrinių fondų lėšas, bet ir padėjo bendrovei gauti banko finansavimą, be kurio tokios apimties projekto nebūtų įmanoma įgyvendinti.

SEB bankas UAB „Eurakras“ galimybėmis įgyvendinti projektą patikėjo, o vienu iš svarbiausiu argumentų skiriant finansavimą tapo stipri investuotojų komanda sudaryta iš „Renagro“ ir „BaltCap“. „Be jokios abejonės, skirdamas finansavimą, bankas taip pat vertina projektus vykdančią komandą bei investuotojus, o tai, kad tarp jų yra ir institucinis investuotojas leidžia bendrovei mažinti kredito riziką bei gauti geresnes sąlygas“, – neslėpė „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis.

Paklaustas, į kokias bendroves apskritai investuoja „BaltCap“, jis teigė, kad vienas svarbiausių kriterijų, yra stipri ir savarankiška vadovų komanda, gebanti vesti įmonę į priekį įgyvendintus ambicingus plėtros planus. „Stengiamės vadovams netrukdyti daryti tai, ką jie geriausiai moka, o padedame ten kur mūsų kompetencija jiems padeda kurti vertę“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, minėtojo vėjo jėgainių parko atveju, nėra abejonių, kad projektą į priekį veda stiprus vadovas, tačiau šiame versle neabejotinai didelis sėkmės elementas – finansų inžinerija: gebėjimas optimizuoti kapitalo struktūrą, derėtis su banku, gauti geras kredito sutarties sąlygas ir pan. Šioje srityje „BaltCap“ sukuriama pridėtinė vertė yra vertinga įmonei, kaip ir kito investuotojo – bendrovės „Renagro“ – vėjo jėgainių vystymo sukaupta techninė patirtis kituose panašiuose projektuose.

Turi daug privalumų

Tokių sėkmingų pavyzdžių kaip UAB „Eurakras“ investiciniame „BaltCap“ portfelyje – ne vienas. Čia yra ir visų pamėgtas kavinių tinklas „Coffee Inn“, ir sportininkų meka „Impuls“, ir išskirtinę nišą su laboratorine įranga, baldais ir cheminiais reagentais užimanti UAB „Labochema LT“. Ir nors tradiciškai didžioji dauguma bendrovių kuriasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, investuotojai neatsiriboja nuo regionų – kartais būtent jie palankesni vystyti įvairias veiklas.

Pasak Š. Stepukonio, šiuo metu „BaltCap“ veikia trys aktyviai investuojantys fondai, iš kurių išskirtinai investicijoms Lietuvoje skirtas vienas –  Ūkio ir Finansų ministerijų įsteigto JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą, vienas iš rizikos kapitalo fondų – „Lithuanian SME Fund“.

Šį fondą sudaro apie 20 mln. eurų, kuriuos ketinama investuoti į 10-12 „BaltCap“ komandos atrinktų Lietuvos įmonių. Paprastai fondas investuoja iki 10 mln. litų į vieną įmonę įsigyjant naują akcijų emisiją ir įnešant naują kapitalą, skirtą įmonės plėtrai. Dažniausiai finansuojama sparčiai augančių įmonių plėtra – pajėgumų didinimas, konkurentų įsigijimas, esamų paskolų sumažinimas ir pan. Žinoma, tokios investicijos kainuoja laiko, tačiau turi daugybę privalumų: nereikia grąžinti gautos sumos ir palūkanų, finansuojami ir pakankamai rizikingi projektai.

Grąža ir rezultatais neabejoja

Š. Stepukonio teigimu, šiuo metu „Lithuanian SME Fund“ KŪB aktyviai investuos į įmones iki šių metų galo, tad norintieji pritraukti lėšų savo vystomoms verslo idėjoms, turėtų paskubėti.

„Vidutiniškai per metus peržiūrime apie 100 investicinių projektų ir investuojame tik į 3-4 bendroves, – sakė Š. Stepukonis. – Kai paskaičiuoji, šis procentas nėra labai didelis, tačiau tai rodo projektų brandą – kiek iš jų yra pasirengę tokio pobūdžio finansavimui“.

Kita vertus, šios tikslingai ir pamatuotai skiriamos investicijos, paremtos Ūkio ir Finansų ministerijos iniciatyva, finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, duoda didžiulę grąžą. „Tokio pobūdžio investicijos padeda paspartinti ekonomikos augimą, skatinti inovacijas ir iš esmės prisideda kuriant naujas darbo vietas, - sakė „BaltCap“ asocijuotasis direktorius. – Europos statistika rodo, jog rizikos kapitalo finansavimo padidėjimas 0,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gali būti siejamas su 0,3 proc. BVP augimu, o ankstyvesnės stadijos finansavimas su dar didesniu – 0,96 proc. augimu.“.

 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką