Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gautos investicijos tik pradžia: „Impuls“ sėkmės istorija

V.Šiugždinis
"Impuls" vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Šaltinis: 15min
0
A A

Pradėti savo verslą galime kiekvienas, tačiau sėkmingai jį plėtoti Lietuvoje, rasti jam investuotojų ir toliau veiklą plėsti užsienio šalyse, toli gražu pasiseka ne kiekvienam. Tik atkakliu darbu, kūrybiškais sprendimais, motyvuojant darbuotojus ir ieškant naujovių, įmonė gali tapti ne tik sėkminga, bet ir lydere savo srityje. Šie žodžiai puikiai tinka apibūdinti sporto klubų tinklo valdytoją UAB „Impuls“. Visoje Lietuvoje valdantis 9 sporto klubus ir toliau augantis „Impuls“ laikomas savo srities lyderiu šalyje.

Kelias į sėkmę niekam nėra lengvas...

 „Impuls“ lyderio pozicijas išlaikyti padeda kokybiškos sporto ir sveikatingumo paslaugos, inovatyvūs treniruokliai ir naujausias sporto tendencijas atitinkančios treniruotės iš viso pasaulio. Pasiekti, kad klubų tinklas būtų toks koks yra šiandien, prireikė daug nuoseklaus darbo ir investicijų, o sustoti šiame kelyje negalima niekada.

„Impuls“ sėkmės istorijoje svarbūs du etapai: didžiausio Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondo valdytojo „BaltCap“ investicija bei naujo vadovo Vidmanto Šiugždinio atėjimas į įmonę. Būtent tai lėmė veiklos pertvarkas ir gautų investicijų nukreipimą trimis svarbiausiomis kryptimis – paslaugų atnaujinimui, personalo valdymui ir efektyvumo didinimui.

Investicijų gavimas dar negarantuoja sėkmės

„Impuls sporto klubų tinklui pradėjau vadovauti 2012 metų gegužės mėnesį“. Į sporto sritį atėjau iš pramogų verslo ir nors daug kas buvo nauja, tačiau vadovavimo principai visur yra panašūs“, - apie savo darbo pradžią kalba klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis.

„Investicijos iš „BaltCap“ buvo gautos dar prieš man tampant vadovu, o įmonė buvo praėjusi didelės struktūrinės pertvarkos laikotarpį, taigi atėjus iš karto reikėjo pradėti vykdyti darbus siekiant veiklos efektyvumo. Akcininkų investicijos buvo suplanuotos etapais per tam tikrą periodą, dalis lėšų gauta iš karto po įsigijimo, o kita dalis numatyta investuoti po metų laikotarpio. Mes savo ruožtu privalėjome gerinti veiklos rodiklius ir vykdyti investicijas iš įmonės lėšų. Užsidirbti pinigų, panaudoti finansinių institucijų skolintas lėšas ir vėl investuoti į savo veiklą iš gautos grąžos“, - apie verslo plėtros modelį kalbėjo vadovas.

Rezultatus užtikrina veiksmų kompleksiškumas

Gautos investicijos iš rizikos kapitalo fondo privertė veikti greitai, tačiau apgalvojant, kokioms sritims investicijų reikia labiausiai ir kurios sukurtų daugiausiai naudos. Kaip pradžioje minėjo sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis, buvo pasirinktos trys svarbiausios kryptys: paslaugų atnaujinimas, personalo vadyba ir efektyvumo užtikrinimas.  

„Pati svarbiausia investicija pradžioje buvo į paslaugas, kadangi mūsų versle klientams nuolat reikia naujovių, o sporto tendencijos pasaulyje yra gana aiškios – populiarėja treniruotės grupėse bei funkcinės treniruotės. Atnaujindami savo paslaugas praplėtėme treniruočių tinklelius, įvedėme naujovių ir taip sugebėjome dar labiau įtraukti klientus, leisdami jiems pasiekti geresnių rezultatų. Atnaujindami paslaugas pirkome naujus treniruoklius, įrenginėjome naujas sporto sales bei plėtėme buvusias, pirkome licenzijas naujiems treniruočių tipams. Kitaip tariant buvo pilnai investuota į visą paslaugų spektrą, o naujovės aktyviai viešinamos“, - apie vieną svarbiausių sričių pasakojo vadovas.

Antroji sritis buvo žmogiškasis kapitalas, kurio mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir vadybos, bendravimo įgūdžių tobulinimui buvo skirta itin daug dėmesio. „Mano akimis žiūrint, iki ateinant rizikos kapitalo fondui – profesionaliam investuotojui – žmogiškoji sritis buvo kiek apleista. Personalas neturėjo tiek žinių, kiek reikalauja nuolat kintanti aplinka ir reiklūs klientai. Reikėjo perimti geriausias pasaulines praktikas, mokytis dirbti komandoje ir tobulėti visiems kartu. Šiai sričiai gerinti reikia ne tiek pinigų, kiek laiko, kad rezultatai taptų akivaizdūs“, - apie antrąją kryptį pasakojo V. Šiugždinis. „Man prisijungus prie įmonės tapome tarptautinės sveikatingumo klubų asociacijos IHRSA nariais, pradėjome lankytis kongresuose ir seminaruose užsienyje, perėmėme tarptautinį „know-how“. Tai padėjo greitai tobulėti ir gautas žinias panaudoti kasdieniame darbe“.

Trečia svarbi sritis, kuriai buvo skirtos investicijos – veiklos efektyvumo didinimas. „Mes esame labai dideli komunalinių paslaugų vartotojai - šildymui, elektrai, vandeniui ir techniniam klubų aptarnavimui išleidžiamos didžiulės sumos. Todėl per pirmus metus investavome apie 1 mln. litų į komunalinius išteklius taupančius sprendimus, sistemų automatizavimą. Tai iš karto pradėjo gerinti efektyvumą.“

„Prie šios srities taip pat galime priskirti ir techninę paslaugų užtikrinimo dalį, klientų aptarnavimo sistemas, praėjimo kontrolę, IT sprendimus. Viskas buvo vykdoma kompleksiškai - tuo pirmasis investicijų laikotarpis ir yra sudėtingas, kad reikia pradėti dirbti iš karto keletoje sričių ir greitai daryti pokyčius“, - apie įvykdytus svarbiausius pakeitimus įmonėje pasakojo jos vadovas.

Investicijų direktorius Kornelijus Čelutka
Privataus ir rizikos kapitalo fondo valdytojo "BaltCap" investicijų direktorius Kornelijus Čelutka

Rizikos kapitalo fondas – ne tik investicijos

Nors Lietuvoje verslininkų ir įmonių, į kurias būtų galima investuoti netrūksta, tačiau rizikos kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kelia tam tikrus reikalavimus, kurie dažnai ne visiems yra pasiekiami įgyvendinti. Investicijų direktorius Kornelijus Čelutka apie investiciją į „Impuls“ pasakojo: „BaltCap“ valdomas „Lithuanian SME Fund“ rizikos kapitalo fondas, kuris buvo sukurtas pagal JEREMIE iniciatyvą, suteikia įmonėms augimo kapitalą skirtą plėtrai ir vystymuisi. Mes investuojame iki 3 mln. eurų į vieną kompaniją. Investuojame į įmones, kurios turi potencialo tapti rinkos lyderėmis. Dėl šios priežasties ir investavome į „Impuls“ kaip potencialų savo rinkos lyderį Baltijos šalyse“, - vieną pagrindinių priežasčių įvardija vadovas.

„Tuo metu sportuojančių žmonių skaičius žymiai atsiliko nuo kaimyninių šalių. Matėme, kad rinka augs, o tai ir atsitiko praėjus 2-3 metams po investicijos gavimo. Bendrai sportuojančių žmonių ir sporto renginių skaičius išaugo, žmonės pradėjo ne tik suprasti, bet ir skirti laiko bei piniginių resursų sportinei veiklai. Kitas taip pat labai svarbus aspektas – plėtros potencialas. Supratome, kad galime suformuoti stiprią vadovų komandą, kuri gali plėstis Lietuvoje ir užsienyje, o tai ir yra vienas iš mūsų fondo tikslų“, - apie investicijas pasakoja Kornelijus Čelutka.

Kad investicijų gavimas, tai ne tik pinigai, užtikrino ir „Impuls“ vadovas: „Fondo atstovai turi įmonių valdymo patirties įvairiose verslo srityse – tos žinios yra adaptuojamos ir pritaikomos mūsų veikloje. Įmonės valdymui buvo kuriamos schemos ir tvarkos pasiteisinusios kitose organizacijose ir pasaulinėje praktikoje, tai padeda vykdyti pokyčius kryptingai ir nuosekliai.

Rizikos kapitalo rinka Lietuvoje jauna, bet efektyvi

Rizikos kapitalo rinka Lietuvoje pradėjo aktyviai formuotis Ūkio ministerijai (ŪM) bendradarbiaujant su Europos Investiciniu fondu (EIF) nuo 2008 metų. Šio bendradarbiavimo dėka, Lietuvoje įsteigtas JEREMIE kontroliuojantis fondas. Jo tikslas - panaudoti 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas lanksčiam ir inovatyviam mažų ir vidutinių įmonių finansavimui.

Rizikos kapitalo fondai „Lithuanian SME Fund“ (valdomas „BaltCap“), „LitCapital Fund I“, „Practica Venture Capital Fund“ ir „Verslo angelų fondas I“ investuoja į įmones, kurios turi plėtros potencialo. Investicijų direktorius Kornelijus Čelutka pripažįsta, kad nors rizikos kapitalo rinka egzistuoja senai, buvo keli fondai, bet jų investicijos Lietuvoje nebuvo intensyvios. Tačiau 2010-2011 metais ŪM ir EIF iniciatyva įvyko didelis postūmis, įsteigti rizikos kapitalo fondai , atsirado investuotojų į rizikos kapitalo rinką.  Susiformavo bendruomenė – rizikos kapitalo rinkos dalyvių sukurta asociacija, kuri padeda skleisti žinią apie rizikos kapitalo fondų veiklą, koncepciją, investavimo principus. Tai galime laikyti savotiška ekosistema, kurios dalyviai tarpusavyje keičiasi informacija ir sprendžia iškilusius klausimus. 

 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką