Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Inovacijas kuriančio mokslo variklis – Ūkio ministerijos administruojamos ES lėšos

Technologijos
123rf nuotr. / Lietuvoje kuriame potencialą turintys mokslo išradimai. Asociatyvinė nuotr.
Šaltinis: LR Ūkio ministerija
0
A A

Fantastiška Hario Poterio magija realybėje, kelių milijono eurų investicijų paieška ir ilgi metai kantrybės, kol aukštųjų technologijų išradimas taps visiškai komercine preke. Tokiu keliu pasiryžo eiti du bendrovės „Ato ID“ įkūrėjai, mokslininkai Indrė Aleknavičienė ir Evaldas Pabrėža, kai pastarasis rašydamas magistro darbą, sukūrė išradimą – plazmoninį jutiklį, galintį sukelti tikrą revoliuciją farmacijos ir medicinos diagnostikos, molekulinės diagnostikos ir genetikos tyrimuose ar net kasdieniuose policijos tyrėjų ar aplinkosaugininkų darbuose.

Tiesa, dar prieš keletą metų kalbėti apie tokios idėjos auginimą komerciniams tikslams būtų buvę kiek nerealu, tačiau jaunaisiais mokslininkais patikėjusi Ūkio ministerija skyrė Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.

Išradimas nustebintų ir Nobelio premijos laureatą

Dar visai neseniai, šių metų sausį, Valstybinis patentų biuras paskelbė tai, ko tikriausiai šiandien nesitikėtų ir prieš daugiau nei 80 metų pagrindus spektroskopinei analizei padėjęs Nobelio premijos laureatas indų mokslininkas Chandrasekhara Venkata Ramanas. Lietuvoje išrastas unikalus paviršiumi sustiprintos Ramano sklaidos (PSRS) jutiklis, leidžiantis įvairiuose junginiuose identifikuoti net ir pavienes molekules.

Pats jutiklis ir jo panaudojimo principai įvairių sričių tyrėjams – jokia naujiena. Tačiau iki šiol jis nesulaukdavo platesnio pritaikymo moksliniuose tyrimuose dėl paprasčiausios priežasties – didelių gamybos kaštų. Lietuviams pavyko pakeisti situaciją iš esmės: naujai pagaminti ir užpatentuoti jutikliai veikia iki 16 kartų tiksliau ir yra net 3 kartus pigesni už iki šiol buvusius.

Kaip pasakojo I. Aleknavičienė, šiuo metu UAB „Ato ID“ viso pasaulio mokslininkams siūlo du produktus – sidabru dengtą PSRS padėklą „Randa“ ir auksu dengtą padėklą „Mato“. Abu produktai sukurti panaudojant lazerinę abliaciją ir plonasluoksnių dangų dengimą bei yra testuoti atliekant įvairius tyrimus.

Planuose – platūs užmojai

Nors idėja unikali, reikalinga ir turinti didelį praktinio pritaikomumo potencialą, vis dėlto tam, kad ji būtų pradėta auginti, prireikė nemenko postūmio. Ir tai visiškai suprantama: pasiekti aukštųjų technologijų verslo nišas nėra paprasta, tam reikia ir patirties, ir įdirbio, ir nuolatinio palaikymo.

„Idėją mes turėjome, tačiau mums tiesiog reikėjo postūmio – įkurti kompaniją ir pradėti veiklą. Ieškojome ne tik finansavimo, bet ir palankesnių sąlygų, konsultacinės pagalbos“, − pasakojo UAB „Ato ID“ vadovė I. Aleknavičienė.

Nusprendę dalyvauti projekte „Naujų technologinių įmonių inkubavimas (Technostartas)“ pagal Ūkio ministerijos 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis administruojamą priemonę „Inogeb LT-3“, jaunieji mokslininkai tikėjosi sulaukti ne tik pradinių investicijų įmonės steigimui, išradimo patentavimui ir kitiems būtiniems dalykams, tačiau ir kompetencijų, reikalingų plėtojant aukštųjų technologijų verslą: patirties komercializuojant išradimus bei įgūdžių populiarinti juos įvairiose rinkose.

„Mums tai buvo labai naudingas projektas visomis prasmėmis: gavome pirmąsias patalpas savo darbo vietai, pasinaudojome profesionaliomis konsultacijomis pardavimo, rinkodaros ir kitais klausimais, galiausiai – atradome tokių pačių jaunų įmonių bendruomenę“, − projekto privalumais džiaugėsi I. Aleknavičienė.

Prieš metus VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parke“ įsikūrusi bendrovė jau spėjo užkariauti mokslininkų rinką ir stabiliai augina savo išradimo pardavimus. Dabar jos planuose – pritraukti daugiau investicijų ir pritaikyti produktą platesniam taikymui, pavyzdžiui, maisto pramonėje aptinkant pavojingas antibiotikų dozes.

Daugybė potencialą turinčių mokslo išradimų

Tokių sėkmingų pavyzdžių kaip UAB „Ato ID“ plėtojamas išradimas projekto „Technostartas“ rėmuose – ne vienas. Čia yra ir daugybė kitų Lietuvos, o ir pasaulio, ateitį pakeisiančių idėjų: intuityvi anoniminė vertinimo sistema, leidžianti aptarnavimo sferoje dirbantiems subjektams gauti grįžtamąjį ryšį apie teikiamas paslaugas, nuotolinis kuro lygio matuoklis, padedantis stambiems ūkininkams planuoti išlaidas, vykdyti kuro apskaitą bei apsisaugoti nuo galimų vagysčių, ekonomiškos, daugiafunkcės infraraudonųjų spindulių stiklo šildymo plokštės, kraujotakos sutrikimus išsprendžiančios vibroapyrankės, daugiafunkcinės rankinės su baterijų krovimo stotelėmis ir kt.

Visos idėjos atrinktos iš beveik 250 inovatyvių verslų paraiškų, pateiktų per MITA idėjų banką. Jos buvo įvertintos pagal naudą vartotojui, galimą kuriamo produkto paklausą vidaus ir išorės rinkose, idėjos inovatyvumą, unikalumą, originalumą, realų potencialą ją įgyvendinti ir kt.

Atrinktų idėjų autoriams projekto vykdytojai padėjo įsteigti įmones ir įsipareigojo vienerius metus suteikti inkubavimo paslaugų krepšelį didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančių MITA partnerių – VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parko“, VšĮ „Kauno mokslo ir technologijų parko“ bei VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parko“ − infrastruktūroje.

Tikimasi, kad jau šią vasarą įgyvendinus daugiau kaip 1,3 mln. eurų vertės projektą, finansuojamą ES lėšomis, bus įsteigtos 45 naujos technologinės įmonės, iš kurių trečdalis jau projekto pabaigoje pateiks rinkai inovatyvius produktus.

Aiškūs investiciniai prioritetai

Panašių projektų kaip „Technostartas“ galima įgyvendinti ir 2014-2020 m. ES finansinėje perspektyvoje – tam Ūkio ministerijos administruojamos ES fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonėms iš viso skirta daugiau kaip 326 mln. eurų.

Investiciniai šių priemonių prioritetai – mokslo tyrimų ir inovacijų infrastruktūros tobulinimas, gebėjimų plėtoti mokslo ir tyrimų inovacijas stiprinimas ir kompetencijos centrų, ypač europinės svarbos, veiklos skatinimas. Taip pat bus siekiama didinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, plėtoti įmonių, mokslinių tyrimų ir inovacijų centrų bei aukštojo mokslo sektoriaus ryšius bei sąveiką.

 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką