Kaip teigiama išplatintame pranešime, labiausiai gamyba smuko Energetikos produktų grupėje (38 proc.) Šioje gaminių grupėje sumažėjo reaktyvinio ir kitokio žibalo (54 proc.), tepalinės alyvos (36 proc.), suskystintų naftos dujų (31 proc.) gamyba.
Gamybos priemonių gamybos grupėje gamyba sumažėjo 34 procentais. Priekabų ir puspriekabių bei stalinių asmeninių kompiuterių gamyba sumažėjo atitinkamai 65 ir 72 procentais, metalo konstrukcijų ir jų dalių – 47, durų, jų slenksčių, langų ir jų rėmų iš geležies, ketaus arba plieno – 43 procentais. Šioje gaminių grupėje 8 procentais padidėjo šilumokaičių gamyba, o deguonies terapijos, ozono terapijos, aerozolinės terapijos, kvėpavimo aparatų gamyba padidėjo 1 procentu.
Tarpinio vartojimo prekių grupėje gamyba sumažėjo 34 procentais. Šioje prekių grupėje kita kasyba ir karjerų eksploatavimas sumažėjo 52 procentais, tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas – 39, tekstilės audimas – 50 procentų. Biokuro (dyzelinių degalų pakaitalo), kitų, niekur kitur nepriskirtų, chemijos produktų bei maišų ir krepšių (įskaitant kūginius) iš polietileno gamyba padidėjo atitinkamai 65 ir 49 procentais. Ilgalaikio vartojimo prekių grupėje gamyba sumažėjo 19 procentų.
Baldų gamybos apimtis sumažėjo 34 procentais, dviračių ir vežimėlių neįgaliesiems gamyba – 24 procentais, buitinių kombinuotų šaldytuvų šaldiklių bei lazerių, išskyrus lazerinius diodus, mašinas ir prietaisus su įmontuotais lazeriais, gamybos apimtis – atitinkamai 59 ir 15 procentų.
Trumpalaikio vartojimo prekių grupėje gamyba sumažėjo 12 procentų. Ypač šioje prekių grupėje smuko putojančio vynuogių vyno (45 proc.), nelydytų sūrių (33 proc.), degtinės bei likerio gaminių (33 proc.) gamyba. Bet padidėjo rūkytų lašišų, (įskaitant filė), putojančių fermentuotų gėrimų (išskyrus sidrus) gamyba atitinkamai 65 ir 43 procentais, daugiau kaip 2 kartus padidėjo nugriebto pieno miltelių gamyba.
