2008-aisiais, procentinis kritimas buvo beveik dvigubai mažesnis – 15 proc. 2009 metų IV ketvirtį butų pardavimo kainų sumažėjimas Lietuvos didmiesčiuose buvo mažiausias, palyginti su kitais 2009 m. ketvirčiais, ir sudarė 4 proc.: I ketv. sumažėjo 11 proc., II ketv. – 9 proc., o III ketv. – 6 proc.
Rinkos aktyvumas 2009 m. pradžioje buvo žemiausias per pastaruosius 6 metus: I ketv. užfiksuotas būsto sandorių skaičius Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2003 m. Tačiau po itin sunkaus pirmojo 2009 metų pusmečio pasirodė pirmieji stabilumo ženklai: nors būsto sandorių apimtis Lietuvoje išlieka maža, tačiau ji 20–30 proc. didesnė nei 2009 metų pradžioje.
Didžiausias būsto kainų nuosmukis, palyginti su kainų piko laikotarpiu (2007 m. pabaiga), fiksuojamas Klaipėdoje ir Panevėžyje: ten butų kainos jau sumažėjusios atitinkamai 43 ir 44 proc. Mažiausias pokytis užfiksuotas Kauno mieste – 27 proc. Vilniuje ir Šiauliuose per tą patį laikotarpį kainos sumažėjo atitinkamai 40 ir 42 proc. Apibendrinus 2008 ir 2009 m. rezultatus matyti, kad labiausiai atpigo naujos statybos butai didžiųjų miestų centrinėse dalyse ir senos statybos butai gyvenamuosiuose rajonuose. T.y. ten, kur kainų piko metu buvo užfiksuotas didžiausias butų kainų lygis (centras, senamiestis) ir egzistuoja didžiausia pasiūla (gyvenamieji rajonai). Pavyzdžiui, Vilniaus ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose senos statybos butai per pastaruosius dvejus metus atpigo perpus.
Namų kainos Lietuvos didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose per pastaruosius kelerius metus sumažėjo taip pat ženkliai. Klaipėdos ir Šiaulių miestuose jos vidutiniškai krito – apie 45 proc., Vilniuje ir Kaune – 40 proc. ir Panevėžyje – 30 proc. Akivaizdu, kad smarkiai atpigę žemės sklypai ir statybų sąnaudos leidžia gerokai sumažinti galutinę tokio būsto kainą.
Nors Lietuvos didmiesčiuose būsto nuomos kainos pradėjo mažėti vėliau nei pardavimo kainos, būsto nuoma atpigo tiek pat, kiek būsto pardavimo kainos, t.y. apie 35–40 proc. 2009 m. pabaiga ir 2010 m. pradžia – vienas iš sunkesnių laikotarpių būsto nuomotojams: šildymo sezonas ir smarkiai išaugusi nuomojamo būsto pasiūla suteikia papildomą derybinį pranašumą nuomininkams. Tačiau tikėtis, kad pavyks rasti patrauklų būstą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje už simbolinį nuomos mokestį arba tik už komunalinių išlaidų mokėjimą, tikrai neverta.
Nors naujos statybos butų skaičius pirminėje rinkoje mažėja, tačiau jų realizacijos tempai nėra itin džiuginantys. Vilniuje jau pastatytuose daugiabučiuose šiuo metu neparduota beveik 2.200 butų, Klaipėdoje – apie 1.050 butų, o Kaune – virš 750 butų. Tačiau suskaičiavus, kiek pirminėje rinkoje neparduotų butų tenka konkrečių miestų gyventojams, akivaizdžiai pirmauja Klaipėdos miestas – čia 1.000–iui miesto gyventojų tenka 5,7 buto, Vilniuje – 3,9 buto, Kaune – 2,2 buto. Remiantis šiais pasiūlos ir paklausos rodikliais galima prognozuoti, kad naujos statybos būsto rinka Klaipėdoje atsigaus vėliau nei Vilniuje ar Kaune.
Įvertinus kelerių pastarųjų metų pasiūlos rodiklius matyti, kad 2009 m. naujų butų pasiūla labiausiai sumažėjo Vilniuje. Naujausiais „Ober–Haus“ duomenimis, 2008 m. Vilniuje buvo pastatyta per 5.600 butų, o 2009-aisiais – tik 1.550, t.y. pasiūla sumažėjo net 3,5 karto. Kauno mieste 2009 m. pastatyta beveik 900 naujų butų ir tai yra 200 mažiau nei 2008 m. Klaipėdoje 2009-aisias pastatyta tiek pat butų, kiek ir 2008-aisiais – šiek tiek daugiau nei 1.100.
Nors jau pasirodė pirmieji pasvarstymai apie atsinaujinančias būsto statybas, visgi tai priklausys nuo bendros ekonominės situacijos šalyje ir būsto rinkos situacijos atskiruose regionuose. Šiuo metu prognozuoti konkrečius naujo būsto skaičius 2010 metams labai sudėtinga. Tačiau įvertinus dabar statomų projektų skaičių, 2010-aisiais Vilniuje galima tikėtis tik 200–300 naujos statybos butų. Nebent būtų atnaujintos kai kurių sustabdytų projektų statybos.
