„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, siekdamas padėti susiorientuoti studentiško gyvenimo labirintuose, pateikia svarbiausius faktus iš pavasarį atlikto studentų finansinės situacijos tyrimo bei dalijasi patarimais būsimiems studentams ir jų tėvams. Tačiau jie pravers ir tiems, kurie studentišką duoną kremta jau ne pirmus metus.
Faktas nr. 1
Š.m. rugpjūčio 1 d. Manocreditinfo.lt sistemos duomenimis, daugiau nei 98 tūkst. jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus turėjo pradelstų mokėjimų. Vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekė 2156 Lt, o per metus tokio amžiaus skolininkų padaugėjo beveik 40 proc.
Studentų finansinės situacijos tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei 13 proc. studentų jau turi ar yra turėję finansinių įsipareigojimų. Iš vienos pusės, finansiniai įsipareigojimai jaunus žmones disciplinuoja, kita vertus, pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad studentai ne visuomet juos valdo atsakingai. Spartų mokėjimus pradelsusių skolininkų gausėjimą lemia ne tik studentų finansinė situacija, bet ir jaunatviškas lengvabūdiškumas. Dažnas studentas mano, kad pamiršus sumokėti 20 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, pasaulio pabaiga neateis. Ko gero, jie teisūs, tačiau toks elgesys gali lemti neišsipildžiusias svajones. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Kaskart nusprendus atidėti, kad ir nedidukės skolos sumokėjimą, galima „užsidirbti“ neigiamą įrašą asmens kredito istorijoje. O įrašas liudija, kad žmogus nesugeba valdyti savo finansų, laiku padengti įsipareigojimų ar atsiskaityti už paslaugas, ir gali tapti kliūtimi netikėčiausiu gyvenimo momentu – pavyzdžiui, kreipiantis kredito nuosavam būstui.
Faktas nr. 2
Vidutinės studentų pajamos – 615 litų per mėnesį, o beveik 80 proc. studentų svarbiausias pajamų šaltinis yra tėvų parama.
Pagrindinis studentų „darbas“ yra studijuoti, o kai jaunimo nedarbo lygis – dviženklis, nieko keisto, kad studentams gyvenimą finansuoja tėvai. Vis dėlto neribota jų parama gali padaryti meškos paslaugą savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunuoliui. Tėvai savo paramą turėtų paversti „atlyginimu“ studentui, o jo mokėjimo sąlygas – numatyti iš anksto. Kas mėnesį gaudamas fiksuotą „užmokestį“ studentas priartės prie dirbančiojo, kuris visuomet žino, kada bus pervestas atlyginimas ir kokio jis bus dydžio. Suprantama, tėvams nuspręsti, kokią sumą skirti studijuoti pradedančiai atžalai nėra paprasta. Čia pagelbės išlaidų fiksavimas pirmaisiais studijų mėnesiais. Faktinė informacija bus pagrindas tėvams sprendžiant dėl skiriamos sumos dydžio, o vaikams – finansinės atsakomybės ir pinigų valdymo įgūdžių ugdymo priemonė. Tėvams taip pat vertėtų atsikratyti įpročio „pridėti” litą kitą ar atsiliepti į atžalos gailų prašymą pervesti šį mėnesį kiek daugiau. Juk dirbantis žmogus retai gali tikėtis, kad nuėjus pas viršininką ir paprašius kiek pridurti prie atlyginimo, jo sumanymas išdegs. Geriausiu atveju viršininkas sutiks skirti avansą, kuriuo bus sumažintos kito mėnesio pajamos.
Faktas nr. 3
Pritrūkę pinigų 60 proc. studentų mažina vartojimą, 34 proc. naudoja santaupas, o 24 proc. papildomos dotacijos prašo iš tėvų.
Tyrimo duomenimis, net 91 proc. studentų mėnesio pabaigoje bent retkarčiais pritrūksta pinigų. Tą jaunuolių dalį, kuri finansines spragas kamšo mažindama vartojimą, galima tik pasveikinti su racionaliu ir atsakingu sprendimu. Tačiau beveik ketvirtadaliui papildomas dotacijas teikia tėvai. Tokia „paslauga“ ne tik nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių, bet ir sukuria iliuziją, kad pinigai – neribotas išteklius. Žinoma, jei susiduriama su kritinėmis situacijomis tokiomis kaip liga, nelaimė ar pan., paremti tiesiog būtina, tačiau kitais atvejais nusileisti nederėtų. Papildomą tėvų paramą vertėtų prilyginti greitajai pagalbai – jei pacientui lūžo koja, greitoji pagalba atskuba, tačiau mažiau rimtais atvejais teikia tik rekomendacijas ir pas pacientą nevyksta.
Faktas nr. 4
Vidutinės studento išlaidos siekia 567 Lt per mėnesį.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai nedidelė suma, tačiau nederėtų pamiršti, jog studentai – ne tik bene išradingiausia visuomenės dalis, bet ir „auditorija“, kuri gali pasinaudoti nemažomis nuolaidomis, pavyzdžiui, viešojam transportui, kultūros renginiams ir t.t. Be to, keliese dalindamiesi bendrabučio kambarį ar nuomojamą butą studentai ženkliai sumažina būsto išlaikymo kaštus. Reikšminga ir „natūrinė“ tėvų parama. Jos sulaukia net 90 proc. studentų – tėvai jiems perka maisto produktus, drabužius, pripildo automobilio baką. Su lauknešėliais iš namų grįžta net ir uždirbantys 7000 Lt per mėnesį. Daugiau nei pusei jų ji padeda sumažinti išlaidas perpus ar daugiau. Žinoma, išlaidų vis vien per akis. Didžiąją dalį studentiškų pajamų „suryja“ maistas, būsto išlaikymas, apranga ir avalynė bei laisvalaikis. Tačiau visada galima rasti būdų šias eilutes šiek tiek sumažinti.
Kaip sumažinti studentiškas išlaidas?
- Maistas. Sakoma, studentas sotus ilgai nebūna, tad tą retą momentą derėtų išnaudoti apsipirkimui. Parduotuvėse galioja elementari taisyklė – akys nori daugiau nei skrandis, todėl alkanam gali būti sunku atsispirti skaniems pasiūlymams. Maisto išlaidos taps kuklesnės apsipirkimą pradėjus dar namuose ir atlikus išsamią maisto likučių inventorizaciją. O beribę fantaziją koldūnų skyriuje suvaldyti padės iš anksto sudarytas pirkinių sąrašas.
- Būstas. Bene pigiausias būstas studentui gyventi – bendrabutis. Čia galima ne tik susirasti naujų draugų, bet ir pajusti finansinę naudą: už visas komunalines paslaugas mokamas fiksuotas mokestis. Jei planuojama būstą nuomotis, prieš pasirenkant vertėtų atsižvelgti, kaip toli teks keliauti iki universiteto ir kokie komunaliniai mokesčiai šaltuoju sezonu, kai atsiranda ne tik šildymo sąskaitos, bet didėja ir elektros energijos, dujų suvartojimas.
- Transportas. Miestuose, kur viešojo transporto tinklas gana gerai sutvarkytas, o dieninių skyrių studentams taikomos nuolaidos, išlaidas automobilio degalams, remontui ir stovėjimui verta paversti kitu studentiško gyvenimo gėriu.
- Laisvalaikis. Smagiam ir nenuobodžiam laiko praleidimui didelės sumos nebūtinos. Tereikia pasitelkti fantaziją. Kartais palapinių žygis su draugais gali atstoti prabangiausią vakarėlį, o spontaniškai suorganizuotas stalo žaidimų turnyras tapti smagesniu nei suolų trynimas bare.
Faktas nr. 5
Beveik penktadalis studentų tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, 45 proc. – nereguliariai. Vidutiniškai santaupoms atidedama studentų suma siekia 104 Lt.
Tokia taupymo įpročių statistika džiugina, juolab, kad studentų pajamos beveik tris kartus mažesnės nei vidutinis atlygis po mokesčių šalyje. Nors dažnam studentui dar neskauda galvos dėl būsto paskolos, vaikų išsimokslinimo ar pensijos, ugdyti teisingus asmeninių finansų valdymo įgūdžius verta pradėti kuo anksčiau. Kita vertus, šia diena gyvena ir santaupų nekaupia 38 proc. studentų. Pateisinimų tokiam elgesiui rasti nesunku, dažniausias – „taupyti tiesiog nėra iš ko“. Tačiau net ir turint menkas pajamas, „susiorganizuoti“ santaupų įmanoma. Ir tam nebūtina gyventi kremtant vien sausą duoną. Net ir po keletą monetų, kasdien metamų į taupyklę, gali suteikti azarto, o metų gale „užauginti“ visai padorią sumą. Svarbu prisiminti, kad atsidėti šiek tiek lėšų derėtų nuolat, ne tik prieš atostogas, šventes, festivalį ar mokslo metų pradžią. Tokiu atveju šios progos neužklups „netikėtai“, o pinigų joms neteks kaulyti iš tėvų ar skolintis.
Faktas nr. 6
Vidutinė atlyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, viršija 2181 Lt/mėn.
Tokie ambicingi studentų norai net trečdaliu viršija vidutinį atlyginimą šalyje. Tiesa, studentų finansiniai lūkesčiai mažėja proporcingai baigtų kursų skaičiui – bebaigiančių bakalauro studijas pageidaujamas atlyginimas yra 500 Lt kuklesnis nei pirmakursių. Kodėl kartelė leidžiasi? Dauguma jaunų žmonių, tik įstojusių į universitetą, neturi darbo patirties. Todėl jų įsivaizdavimas apie atlyginimą yra daugiau asmeninės ambicijos, o tai paprastai prasilenkia su realia situacija. Pirmųjų kursų studentai adekvačiau vertintų situaciją darbo rinkoje, jei patys kuo anksčiau paragautų darbuotojo duonos. Studentams ar absolventams pravartu vasarą pabandyti padirbėti ar imtis praktikos. Tai padės subalansuoti lūkesčius bei susipažinti su darbo specifika. Žinoma, savo indėlį jaunuolį supažindinant su darbo rinka, turėtų įdėti ir tėvai.
Faktas nr. 7
Paprašius studentų išskaidyti savo išlaidas pagal atskiras grupes, išlaidų suma gerokai padidėdavo – gyvenančių po vieną vidutiniškai iki 1217 Lt, gyvenančių su kambariokais – iki 938 Lt.
Tokie neatitikimai akivaizdžiai demonstruoja, jog studentai prastai orientuojasi savo kišenėse, o juo labiau – tėvų išlaidose, tenkinančiose jų poreikius. Tačiau suaugti vieną dieną vis tiek teks, ir tai geriau daryti su tėvų parama. Savarankiškumas – ne tik laisvė, bet ir atsakomybė. Todėl naudinga iš anksto nusistatyti, kokia yra išlaidų atsakomybė tarp studento ir tėvų: kas moka už būstą, perka rūbus ir t.t. Tiesa, toks išlaidų išskaidymas netenka prasmė, jei studentas nežino, kiek pinigų jo reikmėms išleidžia tėvai, o ir pats nelinkęs skaičiuoti savo išlaidų. Šią spragą užpildyti padės studentiškam gyvenimui skirtų išlaidų apskaita. Metams bėgant, jaunuoliui tenkančią atsakomybės dalį vertėtų didinti – taip studentas dar nesulaukęs studijų pabaigos įgis savarankiško gyvenimo įgūdžių ir išsiugdys finansinę discipliną.
