Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 6d. 05:53

Be rezervinių sistemų gyvena ne tik Registrų centras: tarp pažeidžiamų institucijų – ir viena ministerija

Jungtys duomenų centre
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Jungtys duomenų centre

Avarija Registrų centro serverinėje ir su tuo susijusios e.sveikatos bėdos paskatino diskusijas apie viešojo sektoriaus požiūrį į informacinių sistemų patikimumą. 15min išsiaiškino kelias institucijas, kurios neturi rezervinio duomenų centro – įvykus panašaus pobūdžio avarijai, jų sistemos irgi susidurtų su rimtomis bėdomis.

Po liepos 20 dienos liūties Vilniuje, užliejus Registrų centro serverines, iš rikiuotės išėjo šios valstybės įmonės teikiamos paslaugos.

Jos buvo atkurtos per kelias dienas, tačiau e.sveikatos sistemos atstatymas užtruko daugiau nei savaitę.

Neveikiant šiai sistemai, gydymo įstaigos negalėjo įkelti e.dokumentų, išrašyti e.receptų, atlikti kitų funkcijų. Pacientai su e.parašais vaistinėse negalėjo įsigyti vaistų.

Kitas Registrų centro valdomas sistemas pavyko atkurti greičiau, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose.

E.sveikatos sistema tokios neturėjo, todėl jai atkurti prireikė aštuonių dienų. Rezervinis duomenų centras čia turėjo būti įdiegtas iki šių metų pabaigos.

Nagrinėjant viešųjų pirkimų sistemą, 15min rado daugiau nacionalinių institucijų, neturinčių tokio pobūdžio duomenų centro.

Pirkimas – po avarijos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) liepos 24 dieną paskelbė viešąjį pirkimą galimybių studijai, skirtai įvertinti rezervinio duomenų centro įrengimą. Įstaiga teigia, kad šis pirkimas buvo suplanuotas anksčiau ir su avarija Registrų centre nesusijęs.

Iš viso institucija valdo 19 informacinių sistemų, šešios iš jų yra valstybinio lygmens. Tarp šių sistemų – Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras, privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“ ir kitos.

VLK teigia, kad šios sistemos nuolat technologiškai pertvarkomos, tobulinamos.

„Pabrėžiama, kad ligonių kasų valdomos informacinės sistemos yra reikalingos ne vien ligonių kasų veiklai, nes šie IT įrankiai pasitarnauja sklandžiam, operatyviam institucijų darbui, duomenų apsikeitimui ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse“, – rašoma 15min pateiktame institucijos atsakyme.

Valstybinės ligonių kasos duomenų centras buvo įrengtas 2012 metais, bet rezervinio duomenų centro, iš kurio galėtų bene nedelsiant atkurti visų sistemų veikimą, neturi.

VLK naudojasi atskira, kitame pastate esančia serverine tik atsarginėms kopijoms laikyti.

Analogiškai veikė ir e.sveikata, todėl jos duomenis išsaugoti pavyko, tačiau sistemą atkurti prireikė net aštuonių dienų.

VLK aiškina, kad planai įsigyti rezervinį duomenų centrą nėra susiję su pastarosiomis e.sveikatos sistemos bėdomis – šie svarstymai vyko jau kelerius metus.

„VLK kelerius metus iš eilės siekia įkurti rezervinį duomenų centrą. Tuomet Informacinės visuomenės plėtros komitetas rekomendavo prieš kuriant tokį duomenų centrą ar pasinaudojant egzistuojančių centrų paslaugomis atlikti galimybių studiją ir ekonomiškumo atžvilgiu įsivertinti sprendimo pasirinkimą“, – teigiama atsakyme.

Nėra ir ministerijoje

Atsarginio duomenų centro neturi ir Užsienio reikalų ministerija (URM).

URM duomenų centre saugomi Lietuvos narystės ES informacinės sistemos, Konsulinių procedūrų valdymo informacinės sistemos ir pačios ministerijos sistemos, jungiančios administravimo funkcijas, duomenys.

Ministerijos valdomų sistemų veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose numatyti galimi jų neveikimo laikai, svyruojantys nuo šešiolikos iki dvidešimt keturių valandų.

„Informacinių sistemų sutrikimų yra buvę, tačiau jie niekada nebuvo susiję su gamtos reiškiniais ar jų padariniais ir visada būdavo pašalinami laikantis numatytų terminų.

Suprantama, kiekvienas informacinės sistemos sutrikimas sukelia nepatogumų, tačiau instituciniai pajėgumai leisdavo šiuos atvejus suvaldyti profesionaliai ir nepakenkiant veiklos kokybei“, – rašoma 15min pateiktame institucijos atsakyme.

URM teigia, kad pagrindinis jos duomenų centras buvo įrengtas prieš keliolika metų, turi priešgaisrinės apsaugos sistemas ir yra įrengtas pastato žemutiniame aukšte specialioje kapsulėje, kuri nepaveiki gamtos reiškiniams ar jų padariniams.

Ministerija taip pat atskirai saugo rezervines duomenų kopijas, tačiau atsarginio serverio neturi.

Ji teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos iššauktų judėjimo suvaržymų teko atidėti užsienyje esančio rezervinio duomenų centro, kuris skirtas užtikrinti ministerijos elektroninių ryšių tinklų gyvybingumą, įrengimo darbus. Juos planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

O Lietuvoje savo rezervinio duomenų centro URM turėti neketina – lauks, kol galės prisijungti prie valstybinio.

„Vykstantis valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesas turėtų suteikti galimybes pasinaudoti šiems tikslams įrengiamais centralizuotais valstybės duomenų centrais“, – rašoma atsakyme.

Centralizavimas vyksta, bet ar pakankamai greitai?

Valstybė pastaruosius kelerius metus vykdo informacinių išteklių konsolidavimo projektą.

Jis apima ir duomenų konsolidavimą centralizuotuose duomenų centruose. Šiuo metu tokių yra du, o dar du planuojama įrengti vėliau.

„Jeigu visi duomenys būtų sukrauti į bendrą valstybinę debesijos sistemą, tai būtų efektyviau tiek kaštų, tiek valdymo, tiek rizikų valdymo prasme“, – 15min sakė Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Kol kas nuo liepos mėnesio duomenys į centralizuotus centrus pradėti perkelti iš septynių institucijų – tai kelios ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė ir kitos. Čia sudaroma galimybė daryti ir atsargines duomenų kopijas, ir turėti atsarginį serverį, jeigu nustotų veikti pagrindinis.

Pagal teisės aktus, skirtingoms šalyje esančioms informacinėms sistemoms galioja skirtingi laikai, per kiek laiko jos galėtų atkurti veiklą esant sutrikimams.

Vis dėlto M.Ubartui atrodo netoleruotina, jog šalyje vis dar esama institucijų, kurios neturi atsarginių duomenų centrų.

Man tai atrodo nenormalu. Nustojus veikti duomenų centrui, paralyžiuojama bet kokia veikla. Įsivaizduokite komercinę struktūrą, kuri galėtų sau leisti savaitę nedirbti.

„Man tai atrodo nenormalu. Nustojus veikti duomenų centrui, paralyžiuojama bet kokia veikla. Įsivaizduokite komercinę struktūrą, kuri galėtų sau leisti savaitę nedirbti“, – 15min teigė M.Ubartas.

„Verslas kažkaip sugeba įvertinti rizikas ir čia jiems yra išgyvenimo arba ne klausimas, o viešajam sektoriuje atlaidžiai galima vertinti ir tai, jog e.sveikata neveikia aštuonias dienas“, – pridūrė jis.

„Infobalt“ vadovas tvirtino, kad šiandien viešajame sektoriuje informacinių sistemų serveriai nėra pritaikytose patalpose, be to, problemų kelia decentralizuota jų priežiūra, ypač savivaldybėse ar joms pavaldžiose įstaigose.

Pasak jo, dėl tokios situacijos galima kaltinti tai, jog šie įrenginėjami už ES pinigus.

„Dauguma Lietuvos viešojo sektoriaus IT sistemų buvo vystomos ES pinigais. Tai darant su europiniu finansavimu vienas reikalavimų buvo turėti fiziškai nusipirkus tą prekę, negali jos nuomotis ar kažkaip kitaip turėti. Tai tie apakinę pinigai padarė meškos paslaugą, kad šiandien Lietuvoje turime krūvą duomenų centrų, pastatytų „namudinėmis“ sąlygomis“, – teigė „Infobalt“ vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką