„Verslo žinios“ rašo, kad daugiausiai ginčų tarp smulkiųjų ir stambiųjų akcininkų kyla dėl privalomojo oficialiojo siūlymo pareigos, taip pat nesutariama dėl turto vertės nustatymo. Reikšmingos bylų praktikos minėtais atvejais nedaug.
Kapitalo rinkos specialistai nurodo, jog dažniausiai akcininkų ginčai kyla dėl privalomojo oficialiojo siūlymo (POS) pareigos ir jo kainos, taip pat dėl privalomojo akcijų išpirkimo kainos.
„Ypač sudėtingi tie atvejai, kai nustatoma, kad POS turėjo būti pateiktas gerokai anksčiau, pvz., prieš 2,3 ar net 5 metus. Tada itin sunku nustatyti oficialiojo siūlymo (OS) kainą, nes būna įvykę daug pokyčių – dideli akcijos rinkos kainos svyravimai, mokėti dividendai, nemokamai suteiktos akcijos, vykdomos stambios sutartys ar projektai, kintanti finansinė bendrovės būklė ir taip toliau“,–sakė Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
VPK laikosi nuomonės, kad tokiais atvejais, nustatant OS kainą, turi būti atsižvelgta ne tik į įstatyme nustatytą kainos skaičiavimo taisyklę, bet ir į pokyčius, kurie įvyko prieš paaiškėjant pareigos pateikti OS datai.
Specialistai pažymi, kad kol kas Lietuvos kapitalo rinkoje reikšminga bylų praktika OS atveju dar menka. O pats bylinėjimasis teisme – brangus dalykas pinigų, laiko ir žinių požiūriu.
„Reikšmingos bylų praktikos svarstant siūlymus nedaug. Teismas yra pripažinęs smulkiųjų akcininkų teisę reikalauti išpirkimo, nors buvo keliamos abejonės netgi dėl to. Be to, “Lino„ atveju pripažinti ryšiai dėl asmenų veikimo kartu ir suformuota palanki praktika įrodinėjant netiesioginę kontrolę, –nurodė buvusi VPK vadovė Vilija Nausėdaitė. – Tačiau nėra reikšmingos praktikos dėl kainos, išskyrus SEB atvejį, tačiau pastaruoju atveju reguliavimas kitoks nei OS.“
Ji nurodo, jog ginčą teismuose dėl OS pareigos stabdo įrodinėjimo sunkumas: „Pvz., nustatyti susijusių asmenų grupę ir jos ryšius sudėtinga, o smulkiųjų galimybės gauti informaciją iš atskirų fizinių ar juridinių asmenų yra ribotos.“
